kunigas kavinėje

Pirmoji Komunija

GJK,

susidūrėme su problema, jog mano krikštasūnis negali ruoštis Eucharistijos sakramentui, nes lanko ne Tikybos, bet Etikos pamokas. Gyvename skirtingose vyskupijose, todėl norėčiau išsiaiškinti. Ar tai iš tiesų vaikas negali dėl to priimti sakramento? Ir ar Lietuvoje skirtingos vyskupijos turi skirtingus "nurodymus" kurie vaikai (besimokantys Tikybą, Etiką ar ir vieną, ir kitą) gali ruoštis Eucharistijos sakramentui?
Tikiuosi klausimą supratote :)
Ačiū
paklausė Raimonda Spalio 9, 2011 Tema: Komunija

Atsakymų: 1

Labas, Raimonda. Klausimą supratome :)

Viena vertus, suprantu ir priimu Jūsų susirūpinimą. Tikrai - Pirmoji Komuniją yra nemenkas įvykis šeimos gyvenime. Ir norsi, kad nereikėtų stresuoti dėl kažkokių "ūkinių" dalykų. O va kartais tenka pakilnoti antakius :) Žmonės tokiose situacijos kartais sako: "Mano laikais taip nebuvo" :)))

Na ką - galim pasižiūrėti eidami nuosekliai.

Jūs kalbate apie pasiruošimo tvarką atitinkamoje Vyskupijoje. Taigi, klausimas yra ne ar vaikas gali priimti Sakramentą, bet kaip ir kokia tvarka vyksta pasiruošimas šio Sakramento priėmimui.

Taip, Vyskupijose, atsižvelgiant į bendras tendencijas, yra priimta skirtinga tvarka. Kai kur (ir man nuoširdžiai sarmata dėl tų kunigų) įmanoma atvažiuoti, "patepti" ir - prašom - ne tik Komunija, bet ir Santuoka bus sutvarkyta, be jokių pasiruošimo kursų ir dokumentų :-/

Taigi, jei Jūsų Vyskupijoje sielovada besirūpinantys žmonės mato, jog vaikų pasiruošimui Pirmajai Komunijai turi būti skiriamas didesnis dėmesys bei ilgesnis laiko tarpas (nes šeimose nutrūkusi tikėjimo tiesų mokymo tradicija, nes dažnai ir pati šeima nepraktikuoja tikėjimo, nes... nes... nes... - daug čia priežasčių yra) - tada visiškai normalu, kad šis pasiruošimas vyksta ne tik parapijoje, bet dar yra papildomas ir mokykloje (logiška - per tikybos pamokas).

Manau, kad čia labai svarbu suvokti kas per žvėris yra ta Pirmoji Komunija. Šiandien, deja, ji pavirtusi viso labo švente. Vaikas ateina, padaroma šimtas pusėtinos kokybės nuotraukų, visko reikia daug atsiminti: kaip-stovėt-ką-sakyt-kada-klauptis... Ir galiausiai tas Susitikimas su Jėzumi ima ir... pasimeta.

Štai čia ir ateiname iki svarbiausio klausimo - kada bus vaiko Antroji Komunija? :)))

Nes jei vaikas netinkamai ar nepakankamai ruošėsi, tada šeima (ypač jei menkiau praktikuojanti) - "nusitemps" jį su savimi. Arba dar blogiau - pradės liepti jam elgtis taip kaip patys nesielgia :) Kartais tikrai liūdna žiūrėti į kokią nors mamą kuri stumia vaiką prie klausyklos, o pati neina Išpažinties. Juk pavyzdys yra pavyzdys, o žodžiai telieka žodžiais...

Ir va toks - silpnai pasiruošęs Komunijai (neskau "Pirmajai", nes Komunija yra kaip gyvenimo su Kristumi širdis - ji pradeda plakti ir turi nebenustoti, nes kitaip - mirtis) - dažniausiai "atkrenta". Šeimoj jam retai kas paaiškina, dar rečiau - parodo pavyzdį. O būnant 7-10 metų amžiaus, prieš srovę ne ką tepairkluosi :)

Va todėl, paskutiniu metu, sielovadoje yra rūpinamasi pasiruošimo kokybe.

Žinoma, - nei man nei Jums nėra paslaptis, kad visas tas taisykles galima apeiti. Klausimas tik - ar verta?... Ar tikrai mes - suaugusieji - geriau žinome kas tam vaikui bus "gerai"? Ir pvz. jei jo klasė eina šiemet, ar tikrai reikia ir jį spausti eiti kartu, visaip ten "kombinuojant" dėl tų tikybos pamokų? Juk tik atimtumėm iš to vaiko galimybę giliau susipažinti su Kristumi, su tuo Draugu, su kuriuo tas vaikas ruošiasi pirmą kartą tokiu intymiu būdu susitikti.

Gal neverta skubėti?

Kitais metais, įjungdami savo krikščionišką paklusnumą Vyskupui, pasirinkite tikybą, ramiai pasiruošite ir tikrai galėsite švęsti šią Šventę ne tik džiaugdamiesi vaiku, bet ir savimi - kad sugebėjote leistis pamokomi Bažnyčios :)))

Kita vertus (tą sakau galvodamas apie tai kodėl gi tas vaikas vis tik lanko etiką), jei ta tikyba yra "neįdomu" arba dar kokiu nors kitokiu būdu "nuobodu" - tada verta vėlgi neskubėti ir "nespausti", o atsisėdus ramiai pasvarstyti - ar tikrai to reikia. mažų mažiausiai - ar tikrai to reikia šiemet? :)

Jei kol kas nėr to noro - ar tada verta, kaip čia švelniau pasakius... na... "išnaudoti" tą Pirmąjį Kartą? :) Aš, pvz., labai džiaugiausi, kad manęs "nesutvarkė" vaikystėje ir galėjau Sutvirtinimo Sakramentą priimti sąmoningai - būdamas jau apybrandžio amžiaus.

Taigi, čia Jums - kaip krikštamotei, reikėtų įjungti savo matymą. Pažiūrėkite kaip situacija atrodo "iš šono". Ar vaikas nori? Ar gal kaip tik verta lukterėti? Ar vaikas pasiruošęs ištvermei? - t.y. kokia tikimybė, kad jis kitą savaitę po Pirmosios Komunijos priims ir Antrąją, o po to - ir Trečiąją bei Ketvirtąją Komunijas?

Šitoj vietoj Jums, kaip krikštamotei, galbūt ir tenka atsakomybė šiek tiek "pavairuoti" situaciją. Net jei tas pavairavimas reiškia - paspausti stabdžius... :) Pats netinkamiausias, ko gero, būtų bandymas lėkt į kitas parapijas ar Vyskupijas, ieškoti būdų kaip čia dabar viską padaryti "savaip". Nepamirškime, kad vaikai labai giliai ir tikrai nuosekliai "skaito" tokį mūsų elgesį, o tai formuoja jų požiūrį ne tik į mūsų tikėjimą, bet ir į patį Dievą.

Neretas ateistas yra per didelio jų artimųjų "uolumo" sužeistas ir todėl atsimetęs nuo tikėjimo, nes "ten juk vis tiek visi meluoja". Taigi, bent jau nuo šito pavojaus apsaugokite savo krikštasūnį :)

Atsiprašau už kilometrinį komentarą... Tiesiog - svarbus ir geras klausimas, tai minčių pažadino. Linkiu Jūsų krikštasūniui tikrai šventos šventės. O Jums - išminties ir... nuolankumo :)

atsakė bralgis Spalio 10, 2011

Temos


Draugai





...