Question

Laba diena,esu neviltyje,kaip galima tikėti Dievu kai gyvenimas rodo visai ką kitą? Esu šiaip tikinti,kas vakarą pasimeldžiu,bet nebežinau kaip tikėti toliau kai blogis kasdien valdo ir triumfuoja o geri žmonės kenčia arba miršta,kaip būti geru žmogumi kai alkoholizmas ir pinigai valdo pasaulį,o mylimi žmonės kenčia.Pradėjau tikėti kad šiais laikais būti geru žmogumi neverta kai viską valdo pinigai.Kaip kovoti su žmogumi kuris yra antžmogis alkoholizmo liūne ir visiškai nebeturi dvasinių savybių,kuriam tik berūpi fiziški poreikiai,pavalgyti pamiegoti ir gerti,jo išgelbėti nebeįmanoma,jis garbina velnią,save vadina velniu,jis gadina gyvenimą mano mylimiems žmonėms ir yra visiška našta,bet jis viską valdo,kaip kovoti,kaip tikėti Dievu,kai jau nebepirmą tokį atvejį tenka išgyventi? Širdis ir siela jau nori nusisukti nuo Dievo nes nebematau tikslo toliau būti gera ir tikėti,protas sako kad pasielgčiau teisingai nes toks šiuolaikinis pasaulis kad pinigai valdo viską,ir nuojauta sako tikėti protu,nes mano dvasia stipriai išugdyta ir dažniausiai ką nujaučiu tas ir išsipildo,ir dažniausiai jeigu pasikliauju protu ir nuojauta tai vėliau pasitvirtina jog priimu teisingą sprendimą pasikliaudama protu o ne širdimi ir siela.

Comments

GJK,
"Jau nebedaug su jumis kalbėsiu,
nes ateina šio pasaulio kunigaikštis.
Nors jis neturi man galios,"(Jn 14,30).
"Mes žinome, jog esame iš Dievo,
o visas pasaulis yra piktojo pavergtas."(1 Jn 5,19)
Šėtonas - kunigaikštis, o tokių mičių jis prisėja žmonėms širdyse:
"Nedorėliai atmeta ir nemarumą, ir teisumą

Bet nedori žmonės darbu ir žodžiu prisišaukė mirtį,
laikydami ją draugu,
jos ilgėjosi ir sudarė su ja sandorą,
nes jiems dera būti kartu su ja." (Išm 1,16)
" Juk jie klaidingai samprotavo, sau sakydami:
„Trumpas ir liūdnas yra mūsų gyvenimas,
nėra jokio vaisto nuo mirties,
ir nežinoma, kad kas būtų sugrįžęs iš kapo.
2 Juk tik atsitiktinai esame gimę
ir ilgainiui būsime tarytum niekad nebuvę,
nes alsavimas mūsų šnervėse tik dūmai,
o protas – žiežirba, mūsų širdies plakimo įžiebta.
3 Kai ji užgęsta, kūnas pavirsta pelenais,
o dvasia išsisklaido kaip skystas oras.
4 Ilgainiui net mūsų vardas bus užmirštas,
niekas nebeatsimins, ką mes padarėme;
mūsų gyvastis pradings kaip debesies likučiai
ir ištirps tarsi migla,
kurią nuveja saulės spinduliai
ir išsklaido jos šiluma.
5 Juk mūsų gyvenimas tetrunka kiek šmėstelėjęs šešėlis,
iš mirties nėra kelio atgal;
užantspauduota, ir nė vienas nebegrįžta“.
6 [i1]„Eime tad, mėgaukimės esamomis gėrybėmis
ir jaunatviška aistra godžiai naudokimės kūriniais.
7 Teteka mums sočiai brangus vynas ir kvapūs tepalai,
tedžiugina širdį kiekviena pavasario gėlė, –
8 vainikuokimės žiedais rožių, kol jos nevysta.
9 Niekas mūsiškių tenesišalina iš mūsų ūžavimo,
palikime visur savo malonumų pėdsakus,
nes tai mūsų dalis ir mūsų paveldas.
10 Išnaudokime neturtingą teisų žmogų,
nesigailėkime nė našlių,
negerbkime seno ilgaamžio žmogaus žilų plaukų.
11 Mūsų nuoga jėga tenustato, kas teisu,
nes kas silpna – nenaudinga“.
12 [i2]„Patykokime tad teisiojo žmogaus,
nes jis mus varžo ir priešinasi mūsų darbams, –
prikaišioja mums nusižengimais Įstatymui[i3]
ir kaltina mus už netikusį mūsų auklėjimą.
13 Jis skelbiasi pažįstąs Dievą
ir save vadina VIEŠPATIES vaiku.
14 Mums jis gyvas mūsų sumanymų priešas, –
vien jį pamačius, darosi nemalonu,
15 nes jo gyvenimo būdas ne kaip visų žmonių
ir jo keliai labai keisti.
16 Jam mes esame lyg netikri pinigai,
ir mūsų kelių jis vengia kaip purvo.
Jis skelbia, kad teisiųjų likimas yra laimė,
ir giriasi, kad Dievas yra jo tėvas.
17 Pažiūrėkime tad, ar jo žodžiai yra tikri,
sužinokime, kas jam atsitiks sulaukus gyvenimo galo.
18 Juk jeigu teisusis yra Dievo vaikas,
Dievas padės jam, išgelbės jį iš priešų rankos.
19 Ištikime jį užgaule ir kančia,
kad pažintume jo būdo švelnumą
ir išmėgintume jo kantrybę.
20 Pasmerkime jį gėdingai mirčiai,
nes, jo paties žodžiais tariant, Dievas juo pasirūpins“.
Nedorėliai klysta

21 Taip jie samprotavo, bet jie klydo,
nes juos apakino jųjų piktumas.
22 Jie nepažino Dievo paslapčių,
nei vilties dėjo į šventumo atlygį,
nei tikėjo nekaltų sielų garbe.
23 [i4]Juk Dievas sukūrė žmogų, kad būtų nemarus,
padarė jį savo amžinybės paveikslu.
24 Bet per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį,
ir jo bičiuliai draugėje tai patiria."(Išm 2, 1-19)

Nepasiduokite, nes:
"Palaiminimai

1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis mokė:
3 „Palaiminti[i1] turintys vargdienio[i2] dvasią: jų yra dangaus karalystė.
4 Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.
5 Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.[i3]
6 Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo:
jie bus pasotinti.
7 Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
8 Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
9 Palaiminti taikdariai:
jie bus vadinami Dievo vaikais.
10 Palaiminti persekiojami dėl teisumo:
jų yra dangaus karalystė.
11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“."(Mt 5, 1-12).

"Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris skirtas jums danguje."(1 Pt 1,3-4).
Štai kur tikra viltis, o štai kodėl:
"Jėzus jam sako:
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.
Niekas nenueina pas Tėvą
kitaip, kaip tik per mane."(Jn 14,6).
Negalima pasitikėti niekuo, net savimi, nes:
" VIEŠPATS taip kalbėjo:
„Prakeiktas žmogus, kuris žmonėmis pasitiki
ir ieško stiprybės trapiame žmoguje,
kai jo širdis nuo VIEŠPATIES nusigręžia."(Jer 17,5)
"Nieku būdu! Dievas išlieka tiesakalbis, o kiekvienas žmogus – melagis, kaip parašyta:
Kad tavo žodžiai būtų pripažinti teisūs
ir laimėtum, kai esi teisiamas."(Rom 3,4)

Linkiu jums, kad galėtumėt pasakyti sau:"Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą."(2 Tim 4,7), ir tepalaimina jus Dievas.

Answer 1

Jūs aiškiai ir aštriai matote tai, kad iš tikrųjų yra - du skirtingi, nesuderinami dalykai: Dievas ir "šis pasaulis". Ta priešprieša, pasaulio įkyrus, triukšmingas ir kategoriškas savęs teigimas ir tylus Dievo dvasios pasipriešinimas, kuris galutinai nugali: Jėzaus gyvenime, Bažnyčios istorijoje ir taip toliau. Ir mes turime dalį šioje kovoje: stoti Dievo arba pasaulio pusėje. Kovojantys Dievo pusėje patiria patyčias, neapykantą ir kančią, dažnai šiame pasaulyje būna sunaikinti, bet jų pergalė - galutinė i neatšaukiama.