Sveiki, pasakysiu kitaip iš savo asmeninio gyvenimo, po pirmos komunijos kurią priėmiau be išpažinties, tiesiog įvyko virsmas manyje ir pradėjau pirmiausia ieškojimus ne tik savyje bet savo tėvų šeimoje, kai padėjau namiškiams susivokti savo bėdose toliau ieškojimas buvo pagrinde tik savyje ir savo tautoje jos šaknyse, esu Vilkaviškio vaidila. Man yra suprantamas mūsų protėvių gyvenimo būdas, esu sukūręs šeimą turiu vieną augintinę kurią auginu kaip savo dukrą ir jau gero pusmečio kitą savo dukrą, vedę esame daugiau kaip dveji metai. Aš esu po pirmos komunijos atsisakęs krikščionybės ir jos nesuprantu nes ten šventame ir visame kame nesueina galai, žmona yr liuteronė ir mūsų abiejų keliai nesikerta kivirčiais ir nesutarimais, viską išsiaiškiname ir vienas kitą palaikome. Tiesiog aukštesnės jėgos mane ruošė gyvenimo keliui kuris yr pilnas visokių vingrybių ir pamokų. Buvo ir sunkumų kuriuos turėjau išmokti ir pakelti suvokti ką ne taip darydavau gyvenime, o apdovanojimas buvo antroji pusė ir bendras vaikais, jeigu žmonai sveikata leis tai tikimės bent dar vieno vaikelio. Jūsų vyras gyveno pagal kažkieko sumodeliuotą gyvenimą ir jis staiga nubudo, kad galima gyventi kitaip, bet jis galimas daiktas yr užsižaidęs su atrastu keliu arba jis mokinasi gyventi kol kas vienas kol pasieks tam tikrą nušvitimo augimo tarpsnį, tada arba jis sugrįš į šeimą arba ne, nes žmogus kai praktikuojasi su savimi jo žinių lygis paauga ir gali nesusikalbėti su kitais žmonėmis, nes nesupras apie ką kalba eina. Patarimas būtų, turit būti kantri gudri ir sumani, kad atrastumėte būdą kaip vyrą susigrąžinti į šeimą, visų pirma atsisakyti kategoriškumų ir suvaržymų, nes vyro niekuo neina pririšti, nes jis eis ten kur jam atrodo geriau. Atsakymą ir kelią kaip tai turit padaryti turit atrasti pati, aišku būtina vyrą palaikyti, bet iš viso to jį sugrąžinti nenutraukiant jo praktikų, nebijoti ir pačiai prie to prisiliesti, nes ir jums reikia su juo kartu paaugti, kad galėtumėt susikalbėti. Praktikos į save padeda save geriau pažinti, tik jeigu tame neužsiciklini tada pamatai ir kitame žmoguje kažką gero ir gražaus. Tik aš joga neužsiiminėjau pas mane kitokie vidiniai suvokimai atsirasdavo tarsi protėviai žnibždėdavo, kaip turiu elgtis ir ką turiu daryti gyvenime. Čia mano atroji laiminga santuoka, pirmoji santuoka buvo kelias į antrąją, nes pirmojoj turėjau dar kai ko išmokti, laimiai vaikučių nebuvo iš pirmos santuokos. Po pirmos santuokos iširimo, pasakiau sau jeigu nesutiksiu savo antros pusės tai gyvensiu dėl savo tautos ir dirbsiu naudingus darbus, bet jeigu ir sutiksiu antrąją puselę, tai gyvensiu dėl šeimos ir tautos. po poros metelių va taip ir įvyko.
