Question

Su vyru esame vedę 8 metus. Auginame 3 vaikus. Tuokėmės bažnyčioje, vaikai krikštyti. Prieš  3-4 metus vyras susidomėjo joga ir krišnaitų tikėjimu, šiuo metu aktyviai praktikuoja: važinėja po Indiją, aktyviai dalyvauja jų ritualuose, škaito jų šventraščius, klauso paskaitų, kasdien po  2 valandas kalba jų maldos karolius, kelis sykius per savaitę eina į jogos praktikas. Ėmė kritikuoti krikščionybę, jis įsitikinęs, kad krišnaizmas yra tas tikėjimas kuris išgelbės pasaulį. Šeimai laiko skiria tik kada, kai pats to nori. Dažniausiai anksti ryte išeina į ritualus, paskui į darbą, po darbo vėl ten, grįžta tik pernakvoti. Aš pati niekada nežinau nei kada išeis, nei kada grįš. Dėl to stipriai pašlijo santykiai šeimoje. Jis norėtų, kad ir aš jį palaikyčiau, karts nuo karto vežasi ir vaikus. Atitolo nuo senų draugų, metė visus pomėgius, klauso tik jų religinę muziką, visi aplinkui pasidarė blogi, veikiami tama (tamsos) energijos. Vienintelis gyvenimo tikslas yra sugrįžti pas krišną. Iš mano pusės man nepriimtinas naujasis tikėjimas, be to noriu, kad vaikai taip pat būtų auklėjami krikščioniškai. Nesinori ir ardyti šeimos, vistik 3 maži vaikai, vyrą vis dar be galo myliu. Sugriauti atrodo būtų lengiau, bet kaip reikėtų sukurti iš naujo? Esu pasimetusi. Norėčiau paklausi kaip būtų galima grąžinti vyrą į šeimą? Ar dar yra galimybė, kad tai praeis kaip blogas sapnas? Kaip aš turėčiau toliau elgtis šioje situacijoje?

Answer 1

Kaip ir visos rytietiškos srovės, krišnaizmas veda žmogų ne "į kitą", bet "į save", todėl vyro atsiskyrimas nuo šeimos, susidomėjimas pirmiausia savo asmeniniu tobulėjimu ir kitais asmeniniais reikalais yra, deja, logiškas. Niekas negali pasakyti, kaip įtikinti ir atverti akis Jūsų vyrui, kad vėl savo šeimą pamatytų, nebent pabandyti parodyti jam pačiam, kaip ir kokiu būdu nuo jūsų visų atsiskiria. Eidamas į save, žmogus patį save ir tesuranda, todėl paprastai po kurio laiko praregi tokio kelio beprasmybę. Tada kartais pasirenka tiesą ir tikrą gėrį, o kartais - kitą klaidą. Reikia melstis ir laukti, tikintis, kad visišku pasitraukimu šeimos gyvenimas nebus suardytas.

Comments

Ne pats geriausias atsakymas.
Gerai pažįstu tiek Krišnos garbinimo tradiciją, tiek krikščionybę. Jūsų atveju tikrai yra daug vilties, jeigu veiksite išmintingai ir kantriai. Tiek jūs, tiek jūsų vyras gali daug vienas iš kito išmokti, ir vienas kitam padėti, netgi būdami atseit skirtingų tikėjimų. Dievas yra vienas.
Patarčiau visgi daugiau bendrauti su vyru, ir palaikyti daugiau bendrų taškų, atkreipti jo dėmesį į tai, kad dvasingumas apima ir pareigas šeimoje. Pasakykite jam, kad nepamirštų, jog jūs taip pat esate sielos, kaip ir jis.
Dabar jūsų abiejų situacija tokia, kad tikėjimai tarsi skiriasi, tarsi yra nepritarimas vienas kitam šiuo pačiu kertiniu žmogaus egzistencijos klausimu. Atitinkamai pradedate tolti vienas nuo kito, interesai skirtis, gyvenimo kryptis skirtis. Jūs nepritariate vyro gyvenimo krypčiai, vyras nepritaria jūsų gyvenimo krypčiai. Vadinasi, reikia ieškoti gilesnio dvasingumo, gilesnio religijų įvairovės suvokimo, ir ką galima išmokti labai gražaus atrodytų iš labai sunkios problemos. Užsidarydami vienas nuo kito, aišku, kur nueisite - į skyrybas.
Jums nepriimtina keisti tikėjimą, arba nepriimtinas kitas tikėjimas. Taip, esame laisvos asmenybės. Bet vis vien galima pozityviai pažinti ir bendrauti su tuo kitu tikėjimu. Jūs galite eiti visur su vyru, ir iš arti matyti, kaip jis atrodo būtent toje terpėje, ką jis pergyvena ir atranda. Pažinus žmogų iš šios pusės, jeigu kažką jausite ne taip vykstant, galėsite padėti, o jeigu kažkas vertingo vyks, tuo būsite pasidalinę. Sėkmės :)

---

Brolį kunigą norėtųsi užtikrinti, kad ne visos rytietiškos srovės veda į save. Viena iš rytietiškų srovių - krikščionybė, ji kyla iš Izraelio. Iš ten paties kyla judaizmas, o iš artimo regiono - islamas. Visgi Rytai atrodo visai mieli Dievui, ir jis nemažai bendrauja būtent su Rytų žmonėmis.

Dėl Krišnos garbinimo tradicijos, ji neveda į save. Krišnos garbinimo tradicijos tikslas - suvokti savo ryšį su Dievu, tarnystės ir meilės Dievui ryšį, kuris egzistuoja sielos prigimtyje.
Pvz. jūs esate Dievo tarnas, todėl atsisakote kitų dalykų, tokių kaip vedybos. Dėl to, kad norite labiau pasišvęsti Dievui. Tuo pačiu, jūs daugiau tarnaujate žmonėms, nes padedate jiems irgi stiprinti jų ryšį su Dievu.
Krišnaitai panašūs. Krišnos garbinimo tradicijos tikslas - pamilti Dievą, o tai apima ir meilę visiems Dievo vaikams, visiems kūriniams. Kai sustiprėja tarnystė Dievui, savaime sustiprėje ir tarnystė žmogui, ne bet kokia tarnystė, bet ta, kuri yra gera žmogaus sielai, kas pasotina dvasinį alkį, kas suteikia ryšį su Dievu.

---

Krishnaitai - ne ligoniai, todel 'uzjausti' ar pateisinti, kad nustoja dometis seima ir daugiausia laiko praleidzia Sventykloje ar susijusia veikla, is viso yra neteisinga! Visu pirma, jei tu esi tikras krishnaitas, tai santykiai ir rupestis seimoje turetu pagereti, juolab, kad zmona nedraudzia ir yra tolerantiska vyro veiklai...Seimos pareigos nera maziau svarbios nei religija...Paskaitykit dar karta Bhagavad Gita, jei pamirsote, kas Krishnai yra svarbiau! Daug kas maiso savokas, kad reikia viska paaukoti Krishnai, reiskia atiduoti visa laika jam. Sutinku! Bet kodel netarnauti Krishnai  besirupinant seima? Mantra galima kartoti ir veikloje, ne tik atsisedus pries altoriu...Tyram bhaktui - nera kliuciu, nes viska uz ji padaro (kaip bebutu keista!) Krishna...Tyram....