Question

Garbė Jezui Kristui!

Turiu labai didelę problemą, kurios niekaip negaliu įveikti. Tarp kitko, daugelis mane tikriausiai pasmerks už tai, bet aš esu labai hiperseksualus ir nors menkiausias savaitės susilaikymas man baigiasi poliucijomis, šlykščiausios tarp vyro ir moters pornografijos žiūrėjimu, stiprūs afektai... Taip pat vartoju psichotropinius vaistus, turiu didelius kompleksus, esu sociofobiškas, nevaldau visiškai savo minčių, kartais mintys būna per daug gyvos, neeinu į mokyklą... Visa tai todėl, kad turiu per daug išvystytą vaizduotę ir aplanko dideli isterijos priepuoliai. Nepagalvokite klaidingai! - Aš esu visiškai pilnavertis intelekto žmogus ir nerodau emocijų kitiems žmonėms, bet dažniausiai būnu kaip "pelė po šluota". Aš nepasitikiu bendraamžiais, tik galiu atsiverti patiems artimiausiems žmonėms, bet ir tai yra man labai sudėtinga išlaikyti veidą normalioje, visiems priimtinoje pozoje( jaučiuosi tiesiog saugus).

Kartais aplanko didelė neapykanta, o kartais didelis liūdesys. Taip norisi nuo visko pabėgti ir užsiveržti kilpą ant kaklo, bet ir tam esu per silpnas. Skaičiau taip pat nemažai šventojo rašto ir jis man nesuteikia jėgų(ESU PER SILPNAS PATS SAU ir NENORIU SKAUDINTI ARTIMŲ ŽMONIŲ!).

Iš pažiūros esu linksmas, giliai tvardau save, nerodau blogos nuotaikos, sportiškas, neverkiu gulėdamas lovoje, stengiuosi gyventi aktyvų gyvenimo būdą , bet vis tiek išsiskiriu iš kitų žmonių, tik didžiausia problema nepamirškit esu AŠ pats. Taip pat tai ką aš padariau mokykloje po tų visų įvykių, visi mane palaiko psichiškai nesveiku, tai man sakė mano mama!

Aktyvus gyvenimo būdas duoda man tik laikiną efektą.

Nekenčiu savęs, tik tai pasilieku savyje ir nesakau kitiems. Nepykit jei aš nukrypau į kraštutinumas, bet manau supratote mane ir mano problemas. Taip pat nepamirškime, kad aš esu Dievo atstumtas, nes aš nepriėmęs pirmosios komunijos ir nekartą atgailavau ir ėmiau "plotkeles".

Atsiprašau jeigu buvo gramatinių klaidų.  Tai labai lauksiu jūsų atsakymo ir patarimo!

Comments

Reikia ne tik skaityti šventąjį raštą, bet ir melstis. Po ilgų maldų įgyjama Šventoji Dvasia, kuri teikia savo jėgą (liepsną - m..e..i..l..ė..s    s..v..a..i..g..u..l..į) ir svarbu dėkoti Dievui, žvelgiant į visą Dievo duotu sunkumų grožį, tos meilės grožį (parašyta pirmiausia ieškokite Dievo, o visą kitą bus pridėta). Stengiamasi melstis iš visos sielos, kūno, proto ir širdies jėgos.

Answer 1

Artūrai, labai daug kas priklauso nuo Tavęs paties.

Pirma, tu esi vienas, niekuo nepasitiki. Tai negerai. Turi Tavo gyvenime būti kažkas, kad žinotų, kaip tu jautiesi. Aišku, negana vien tik dalintis dėl to, kad Tau būtų duodami gyvenimo receptai, kaip elgtis arba kaip nesielgti. Jei randi valios sportuoti, būti aktyvus, manau gali ir kitur keistis. Aišku, gali būti, kad sportuoti tau sekasi geriau, nei ne

Antra, Tau nepakenktų, kad su Tavimi padirbėtų psichologas. STOP!!!! ATSIPRAŠAU UŽ IŠSIREIŠKIMĄ, BET TU NESI "DURNAS". Bet esi nenuoširdus prieš save ir kitus. Mes kunigai nesame psichologai, nebent tikrai po teologijos studijų, kuris mūsų būtų studijavęs ir ją.

Trečia, blogai, kad nekenti savęs. Dievui to nereikia. Ir labai yra nuostabu, kad esi silpnas. Visi žmonės tokie. Bet kaip gi čia pripažinsi sau ir kitiems, kai pasaulis nori tik stiprių. Tu jau išdrįsai parašyti čia, tu apie tai jau praklabai, ŠAUNUOLIS.  O kiek "stipriųjų" nemiega naktimis, verkia įsikniaubę į pagalvę. Būti silpnu ne gėda, tiesiog tokia žmogaus prigintis. Vienas Dievas yra tobulas, tik Jis. Tad jei kažkas Tau nepavyko, ar esi kažkuo keistesnis nei visi, tai dar ne pasaulio pabaiga. Tu nesi DIEVO BROKAS.

Ketvirta. Kad esi hiperseksualus, tai irgi nėra kažkoks blogis. Poliucijos taip pat natūralus dalykas. Ir tai net neuodėmė. Geriau jos nei pornografija ar ar masturbacija. Taip tai nuodėmė, bet šlykštėkis ja o ne savimi. Juk lytinis malonumas pats savaime juk nėra blogis, tai Deivo dovana, bet Dievas kviečia ja naudotis divems vienas kita mylintiems asmenims. Venk progų likti vienas, kuomet turi galimybę žiūrėti pornografiją. Geriau eik sportuoti. Ar kokia kita veikla užsiimk. Nenusimink, kai tai pasikartos, bet taip pat pasidžiauk kad ir menkiausia pergale, kai kilo pagunda tai daryti, bet to nedarei. Pasaulis nusivilia pralaimėtojais, o Jėzus yra pasakęs, kad danguje daugiau džiaugsmo dėl vieno nusidėjėlio atsivertimo nei dėl 99 teisiųjų.

Nežinau Tavo santykio su bažnyčia, bet kaip rašei nesi privestas pirmosios Komunijos ir Išpažinties. Ar nori šiems sakramentams pasiruošti? Jei taip, galimybių yra, bet čia jau reikia tartis su savo parapijos kunigais, kurie paaiškins kokios sąlygos tam reikalingos.

Jei priėmei šv. Komuniją ir supratai, tikėjai, kad tai Kristaus Kūnas, nieko blogo ir nenutiko ir visai Dievas nuo Tavęs nenusigręžė ir nepaliko. bet kol neturi pilno suvokimo, kas tą komunija, kam išpažintis, kol nesi pasiruošęs, geriau tos, kaip tu sakai "plotkelės" nepriimk.

Kaip ir sakai, dižiausia problema TU pats, bet mylėk save ir keiskis, kiek gali. Žinok, Dievo esi labai mylimas. Jei kas bus neaišku, klausk ir vėl.