Question

Garbė Jėzui Kristui. Nuo kitų metų planuoju stoti į Kunigų seminariją. Tačiau nesu pilnai apsisprendęs - man reikalingas kitų palaikymas ir visiškas abejonių nebuvimas. Tad, norėčiau sužinoti, ar kunigai turi būti aseksualūs? O galbūt jie gali turėti savo seksualinę pakraipą, tačiau ją paslėpti giliai savyje ir niekad jos neišreikšti?  Tikiuosi, suprasite mane ir atsakysite, nes nuo mano apsisprendimo priklausys mano visas gyvenimas. Ačiū iš anksto.

Comments

„visiškas abejonių nebuvimas“? Žmogui būdingos abejonės ir dvejonės, Jūs jau siekiate angeliškų savybių,- visiškai neabejoti :) Bet ar verta nebebūti žmogumi, net jei siekiate tapti kunigu? :) Tiek stojant į kunigų seminariją, tiek gyvenant pasaulietinį gyvenimą naudinga sau tarti „nesu vertas“,- tai išblaivo nuo puikybės... (Bet tai nereiškia, kad reikia nebestoti į kunigų seminariją. Turbūt niekas nėra vertas tapti kunigu...)

Answer 1

Kunigai, kaip visi sveiki vyrai, turi natūralų lytinį potraukį, kurio realizuoti negali todėl, kad tai leidžiama vien santuokoje. Kaip ir visi, žmonės, gali turėti ir kitokių nuodėmingų potraukių: į šykštumą, pavydą, grubumą, melą ir taip toliau. Joks ydingas potraukis nėra kliūtis kunigystei, tačiau kandidatai praeina kelių metų ugdymo laikotarpį, per kurį lavinasi ir mokosi nugalėti blogus potraukius. Jei ugdytojai ir vadovai nusprendžia, kad kandidatas turi pakankamai geros valios ir moka suvaldyti nuodėmingus potraukius, tai (atitinkus kitus reikalavimus) jam leidžiama priimti kunigystės šventimus.