Question

Pasistengsiu glausčiau. Esmė tame, kad gyvenau nemažą gyvenimo dalį labai nuodėmingą gyvenimą... Nuo savo gyvenimo griovimo iki artimūjų, Negaliu taip gyventi , bet vistiek darau klaidas kiekvieną dieną.  Pastaruoju metu ieškau išsigelbėjimo jei galima taip sakyti, jo ieškodamas religijoje. Norėjau paklausti kaip ištiesų pajausti tikėjimą Dievu? Meilę Dievui?Gal man kas galėtų padėti? Aš tikiu, kad tai atradus (patikėjus ) , galėčiau pasikeisti, gyventi kitokį gyvenimą, Esu dar jaunas, tikiu, kad viskas gali pasikeisti, tiesiog man kol kas nepavyksta.

Comments

Nesu kunigas, tačiau galiu pasidalinti savo patirtimi. Aš irgi ieškojau išsigelbėjimo visur, ypač įvairiose (!) religijose. Svarbu, kad pats ieškojimas tavęs nepražudytų... Poreikis tikėti Dievu yra įrašytas žmogaus prigimtyje, - be jo mes greitai susergame depresija ar ieškome ir nerandame gyvenimo tikslo.

Tam, kad pasikeistum, tikriausiai, reikėtų didelio šoko, sukrėtimo ar pan. Ką gali padaryti, tai prašyti Dievo tikėjimo. Atrodo, vien jau skamba nelogiškai, tačiau tai yra geriausias būdas atrasti Jį. Aš ir dabar prašau tikėjimo, ir dabar Jo ieškau. O tas šokas mano gyvenime buvo tikinti draugė, kuri dabar yra mano žmona.

Answer 1

Pripažinus jausmo pirmenybę tektų pripažinti, kad žmogaus veikimo principas yra jausmas: darytina tai, kas patinka. Tačiau taip nėra, iš tiesų darytina yra tai, kas protinga, teisinga ir kuria gėrį. Taigi, einant per gyvenimą tikėjimo keliu, pirmasis dalykas yra siekti tiesos ir gėrio, nepriklausomai nuo savo jausmų. Rasti Dievą ir pabandyti prisidėti prie jo gėrio kūrybos žemėje. Pasistengti pamatyti save, savo tikslus ir vertybes Dievo akimis. Tada tenka žengti dažniausiai nelabai sparčios dvasinės pažangos keliu, nugalint kliūtis, kažkada padėtas savo gyvenimo klaidomis. Praktiškai - geriausia ateiti į tikėjimo benduomenė