Homoseksualumas, kaip neatitinkantis prigimties potraukis savajai lyčiai, nėra nuodėmė. Nuodėmė atsiranda tada, kai tokiam potraukiui sąmoningai viduje pritariama, kai jis skatinamas, palaikomas, arba realizuojamas fiziškai. Todėl turintiems tokį potraukį, bet jo nerealizuojantiems žmonėms gyventi kartu nuodėmės nėra.
Išimtis, t.y. nuodėmė būtų tada, jei aplinkiniai žinotų, kad šie žmonės yra homoseksualūs, tokiu atveju jie tikrai galvotų, kad potraukio realizacija yra ir todėl šiai porai būtų nuodėmė: ne prieš 6 Dievo įsakymą, bet dėl artimųjų papiktinimo.