Question

Mirsta zmogus, kas toliau vyksta su jo siela(dvasia) , esame girdeje kad 3 paras ji plevena prie artimuju, savo kuno, kad 9 diena ji atsiveikina, aplanko jai artimus zmones, vietas, kurios jai buvo svarbios, kad zemeje siela(dvasia) buna 4 savaites ?Ka siela apskritai veikia mirus kunui? Kaip yra is tikruju, kodel svenciamas ketunedelis? Kodel vienur raso kad 4 savaites, o kitur 40 dienu?

Comments

Mirtis yra tarsi "peržengimas" per slenkstį į kitą pusę. Ir jeigu kiekvienas iš mūsų suprastume kas tai yra ir ką tai reiškia - užtikrinu, visi pakeistume savo mąstymą bei gyvenimą kardinaliai, iš esmės.

Mirus žmogaus kūnui, jo dvasia akivaizdžiai ir objektyviai pamato koks iš tikrųjų jis buvo šiame gyvenime čia, Žemėje; koks jis buvo geras ar blogas Dievo akivaizdoje.

Gyvenime žmogui reikia visaip vengti trokšti garbės, valdžios, turtų bei pataikavimo savo kažkokiai aistrai - būtent jie yra pagrindiniai "akmenys po kaklu", nugramzdinantys žmogaus dvasią į beviltišką "pragaro" gelmę ir paliekantys žmogų begalinėje savigraužoje dėl nerūpestingo savo gyvenimo.

Kiekvienas žmogus puikiai, idealiai žino kas yra gera, o kas yra bloga.
Niekada neik prieš save; neik prieš savo sąžinę !

Answer 1

Bažnyčia neturi mokymo apie "sielų mechaniką", todėl klausimais apie tai, kokioje Žemės vietoje "fiziškai" būna siela, neužsiima. Ji moko, kad siela po mirties eina į Dievo akivaizdą, ten jo šviesoje įvyksta teismas: arba pasilieka toje šviesoje, arba būna nuskaistinta kančia (skaistykla), arba patenka į amžinų kančių vietą. Bažnyčia moko apie "šventųjų bendravimą": kad mes galime melstis už mirusius, o jie - už mus, Bažnyčia specialiomis liturgijomis pagerbia šventuosius, gerbia jų relikjvijas, tačiau nieko nežino, kokioje žemės vietoje jų sielos būna. Romos apeigų Katalikų Bažnyčia ragina aukoti už mirusius Mišias jų mirties arba palaidojimo dieną, 30-j1 dien1 po mirties ir metini7 proga. Tikintieji juos atsimena ir kitomis dienomis bei progomis, taip pat aukoja 6v. Mi6ioms.