GJK,
Teisingai nesame dievai, taciau Dievas jau yra apreiškęs tokią situaciją savo Bažnyčiai, kad tokie bus pasmerkti:
"16 Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas."(Mk 16, 16);
"14 [i1]Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?! Ar gali jį išgelbėti tikėjimas? 15 Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, 16 ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?!
17 Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.
18 Priešingai, kitas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man be darbų savo tikėjimą, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą. 19 Tu tiki, jog yra vienas Dievas? Gerai darai! Bet ir demonai tiki ir dreba. 20 Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų nevaisingas? 21 Argi ne darbais buvo nuteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro? 22 Matai – tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbai tikėjimą padarė tobulą. 23 Taip išsipildė Rašto posakis: Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu, o jis pramintas Dievo bičiuliu“. 24 Jūs matote, kad žmogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu. 25 Taip pat ir paleistuvė Raaba: argi ji ne darbais buvo nuteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido?[i2] 26 Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas."(Jok 2, 14-26).
Po mirties mirusysis negali atgailauti, nes:
"22 Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.
23 Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. 24 Jis sušuko: 'Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje'. 25 Abraomas atsakė: 'Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. 26 Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus nei iš ten persikelti pas mus'."(Lk 16, 22-26);
