Question

Turiu didele problema, kuri trukdo gyventi visaverti gyvenima. Suprantu, jog tai gal daugiau psichologine problema, taciau tai siejasi su Dievo samprata ir ivaizdziu nuo vaikystes. Paniskai bijau aukscio ir skrydzio lektuvu ( niekada neskridus). Nuo vaikystes pasamoneje susiformaves klaidingas supratimas, kad Dievas yra danguje, pas Dieva nueiname  tik numire, taigi aukstis ir dangus man siejasi su mirtimi, Ilgai svasciau, kodel bijau skristi, ir isvyniojau si uzslepta siulu kamuoli. Kaip nusikratyti klaidingo, mirties Dievo ivaizdio ir sugebeti iveikti savo baime. Jei galite, patarkite. Busiu nuosirdziai dekinga. Su Dievu.

Comments

Neteisinga yra žmogui formuoti supratimą apie Dievą, dodant pirštu į dangų - tai dar vaikystėje ir iškreipia supratimą besiformuojančiam mažam žmogeliui.

Lina, sakykime, tu eini į svečius pas savo draugę, kuri gyvena 5 aukšte; tu bijotumei, pav., užlipti į  5 a.?
Galėtum Vilniuje užkopti į Gedimino kalną, juk tai žymiai aukčiau ?!
O bijotumei pasikelti liftu televizijos bokšte, Vilniuje, kur atsiveria nuostabi panorama, o juk tai yra dar aukščiau ?
Tu galėtum užkopti į 2 km aukščio kalną, nesudėtingoje trąsoje, kaip ir visi turistai ? O į dar aukštesnį - 4 km kalną ? ; tokiame aukštyje juk ir lėktuvai skraido !

Bet jau lėktuvu skristi jau bijotum ?

Tai kodėl ? :)

Pirmiausia, reikia suprasti, jog Dievas yra VISUR. Visur ir visada!
Nuo to absoliučiai nepriklauso kur tu esi - tu nebūsi nei "arčiau" Dievo, nei "toliau" nuo jo.

Ir visiškai kitas dalykas yra mirties baimė.
Mirties nereikia bijoti. Visiškai nereikia.
Iš tikrųjų, žmonės mirties bijo kaip proceso.

Kodėl žmogus bijo mirties ?

- Todėl, kad žmonės neturi jokios patirties apie tai.

Kai valgome medų, žinome, jog jis labai saldus.  Mes juk nekišime rankas į ugnį, nes jau žinome, jog nudegsime ir labai skaudės. Mes baiminamės aukščio, nes žinome, kad galime nukristi.
Tačiau mes neturime jokios patirties apie mirtį.
Mirtis yra tarsi "peržengimas" per slenkstį į kitą pusę. Ir jeigu kiekvienas iš mūsų suprastume kas tai yra ir ką tai reiškia - užtikrinu, visi pakeistumė savo mąstymą bei gyvenimą kardinaliai, iš esmės.

Sakai, jog nesi skridusi lėktuvu, bet, patikėk manimi, tai yra visiškai visiškai nebaisu!
Tikrai nebaisu; tai yra lygiai tas pat, kaip ir supimąsis karuselėse, pramogų parke - jausmas praktiškai yra toks pat, tik, sakyčiau, žymiai "nuobodesnis".
Supantis karuselėse, įvairūs potyriai keičiasi žymiai greičiau ir jie yra žymiai stipresni, nei skrendant lėktuvu. Lėktuve tik sėdi ir žiūrint pro langą, jauti lėktuvo kilimą, kuris toks pat, kaip ir karuselių, tik labai labai "ištemptas".

Lėktuvu skraidęs daug daug kartų, net nė nesuskaičiuočiau kiek...

Patikėk, Lina, tai nė kiek nebaisu.
Tai yra įdomu :)

Būk laiminga žinodama, jog Dievas yra visur !

Answer 1

Iš dvasinės pusės galima pasakyti, kad baimė kyla ne iš Dievo, taigi, Jis nėra baimės šaltinis. Piktoji dvasia gundo iškreipti Dievo įvaizdį.

Bet baimė, nerimas tai jau daugiau psichologijos dalykai. Kaip juos įveikti? Linkiu ieškoti psichologinės pagalbos. Tai visiškai normalu. Jūs nesate vienintelė turinti kažkokią baimę. Ar Dievas nori, kad joje gyventumėte? Ne. Ar įmanoma ją įveikti? Taip, ieškokite pagalbos. Pirmiausiai psichologinės.