Nelabai aišku ką turi omeny, sakant - "nenusikratai" (?)
Joks kunigas, joks kitas žmogus negali ir nėra pajėgus panaikinti tavo nuodėmę.
Pirmaisiais krikščionybės amžiais, susirinkę krikščionys vieni kitiems garsiai, visiems girdint pasakydavo savo padarytas nuodėmes - tokia buvo tikroji išpažintis. Žmogus turi savo širdyje išgyventi tą nuodėmės supratimą.
Vėliau įsigalėjus bažnyčiai kunigai patapo "nuodėmklausiais" dėl įvairių sumetimų valdyti žmones.
Kai tu pats/pati prašai iš širdies Dievo atleidimo už nuodėmę - išgyveni, supranti ją ir stengiesi save pakeisti taip, kad daugiau jos nedarytumei.
Paprasčiausias pasakymas kunigui apie nuodėmę nieko nepakeičia.