Question

Garbė Jėzui Kristui,
Prieš Kalėdas netekau draugo, kuris nusižudė. Išgyvenu gedėjimo laikotarpį, bet jis man labai skausmingas: labai kaltinu ir graužiu save, galvoje vis nedingsta mintis, kad esu blogas žmogus, visiškai praradau motyvaciją ir nieko nebenoriu daryti, mano akimis dabar matomas tik beprasmis pasaulis, tačiau kabinuosi ir labai noriu surasti tai, kas man teiktų prasmę ir džiaugsmą. Nebeina išlipti iš neigiamų minčių, nebesinori net bendrauti, tapau labai uždara, bet noriu, kad man padėtų. Tačiau vis dažniau kyla mintys, kaip iššokčiau pro langą ar išbėgčiau į gatvę, kad mane mašina nutrenktų. Tiesiog tempiu kiekvieną dieną, ji tampa labai ilga ir laukiu, kada užmigsiu, bet kartais tiesiog neina užmigti, nors jaučiu didžiulį nuovargį. Labai norėčiau sulaukti kokio Jūsų patarimo, kas leistų bent truputį išsilaisvinti ir nukreiptų sekti pirmuosius žingsnius šviesių minčių link. Ačiū !

Comments

Aš tokiu atveju bandyčiau isidarbinti Arkoje

Answer 1

Taip baigti gyvenimą norite ne Jūs viena. Jaučiatės, manau, teisingai. Savižudybė labai sužeidžia, ar norite ir Jūs prie to prisidėti? Patikėkit, nesuprantu, kaip Jums skauda, bet galiu jau dabar Jus laiminti ir paprašyti nesižudyti. Gal pradėkime nuo paprasto žingsnio. Nuo knygos. Gal girdėjote, yra tokia knyga "be pabavinimo" http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-03-21-pirmasis-aiskus-ne-dar-vienai-okupacijai/157042

Regis žmonės jautėsi panašiai, kaip Jūs. Jei galite įsigykite šią knygą, perskaitykite. Tikiu, kad padės. Taip pat nekaltinkite savęs. Dievui to nereikia.