Question

Garbė Jėzui. Ar per Eucharistinę maldą galima stotis po Tikėjimo paslapties, ar reikia klūpoti kol pasibaigs doksologija (Per Jį, su Juo ir Jame...). Girdėjau, kad tvarka kiekvienoje vyskupijoje gali skirtis. Pats esu iš Vilniaus. Ačiū.

Comments

Šiaip suklumpame prieš Dievą, kuris kaip tikime apsireiškia kaip Šventoji Dvasia

---

Pastaruoju metu (metais) vyrauja chaosas,- po visų taip vadinamųjų liturginių reformų žmoneliai nebežino, kada dera stovėti, kada – sėdėti, kada klūpoti... O kur dar paraginimai iškelti rankas... Vietoj klūpojimo – sėdima, vietoj stovėjimo – klūpoma... ir t. t. ir pan. Jei viena šventa visuotinė (katalikiškoji) apaštalinė Bažnyčia, tai ir tvarka turėtų būti viena... Kadaise buvo net raiškus sektinas ir palygintinas pavyzdys „tvarka kaip bažnyčioje“...

~~~~~~

Dar rekomenduotina kun. Vyginto Čiurinsko publikacija leidinyje „Bažnyčios žinios“

„Sunku kalbėti apie šventąją liturgiją, nes žmogus juk mato, kad jos šeimininkas yra kunigas, o ne Bažnyčia. Kaip jaustis žmogui, kuris vienoje parapijoje raginamas rankas iškelti, kitoje – ištiesti, trečioje – atsiklaupti, ketvirtoje – atsistoti, penktoje – ..? Vienur jam sakoma, kad to negalima duoti, kitur jis gauna su kaupu. Niekas to sumišusio vargšo neklausia, nori jis ar ne, piktinsis ar bus tikrai patenkintas. Žmogus negerbiamas. Kunigai juk žino geriau. O kam kils noras pasiskaityti popiežių enciklikas, Katekizmą, Kanonų teisės kodeksą, nueiti pas vyskupą ir pasitikrinti, ar kunigas teisus? Matyt, kad niekam. Masinis žmonių nujautrinimas pasislėpęs po šūkiu: „tai nesvarbu”.“..

žr. http://www.lcn.lt/bzinios/bz9905/905lais.html

---

Reikia džiaugtis, kad turim kur melstis, galim lietuviškai, gaunam sakramentus o kad ne tada atsiklaupe, ar nelaiku atsistojo, jau antraeilis dalykas, svarbu, kad nesistumdom ir neužkliūvam viens už kito...
Kunigams tūkstantąjį kartą atsakinėjant į mūsų paklausimus linkiu kantrybės, ištvermės ir Die-o palaimos..
ps siandien buvau Šv Petro Povilo bažnyčioje (Vln) tai visi tvarkingai isklupojo iki "per Jį su Juo ir Jame", tik po to, kai buvo atidengtas Šv. Sakramentas tai kas klaupėsi kas liko stovėti, bet pagarbiai, be chaoso..
Liturgija kunigų rūpestis, o mums, kad viską žinot ir suprast reiktu gal ir darbus mest..

---

Pagarba Dievui niekados nėra antraeilis dalykas

---

Taip, pagarba Die-ui yra pirmaeilis dalykas.
Klausimas tada toks, kuris iš šių žmonių gerbia Die-ą:
ar tas, kuris krenta ant kelių ir apdaužo visiems kojas sausakimšoje bažnyčioje
ar tas, kuris lieka stovėti, matydamas, kad nėra vietos kur atsiklaupti
ar tas, kuris galbūt nežino terminų "koncekracija", "bendrieji Romos mišiolai" ir laiku neatsiklaupė ar neatsistojo, bet ieško Dievo ir sudeda į JĮ visas viltis
Mano manymu, visi jie rodo deramą pagarbą Die-ui
Liturgijai bažnyčioje ačiū Dievui vadovauja kunigas ir jeigu mišių metu jis mato, kad  jo nuomone parapijiečiai rodo nepakankamą pagarbą Die-ui jis gali nurodyti pvz: "broliai ir seserys, likime stovėti kaip ir dera iki mišių galo", arba "klaupkimės visi, suraskite vietos sau bažnyčioje ir klaupkitės" ir t.t. beje kai kurie kunigai taip ir daro, pvz. dažnai girdime "prašau sėskitės Die-o žodžio klausytis"...

Answer 1

Pačiame Romos Mišiole yra nurodyta, kad "dera stovėti": "... nuo atnašų maldos iki Mišių galo", o "atsiklaupti reikia" konsekracijai. Taigi, po "Tikėjimo paslapties" galima stovėti. Taip pat parašyta, kad Vyskupų konferencija gali nustatyti kitokią tvarką, t.y. visa konferencija, o ne atskiros vyskupijos. Lietuvos vyskupų konferencija priima "Bendruosius Romos Mišiolo nuostatus" be pakeitimų, todėl jais ir tinka vadovautis. Tiesa, pagal senas tradicijas mūsų bažnyčiose per Mišias yra klūpima daugiau, negu įsakyta, tačiau tai nelaikoma peiktinu dalyku, nes išreiškiama didesnė išorinė pagarba Dievui ir šventiems dalykams.