Question

Dėkoju Viešpačiui už tai,kad apskritai, atejau i atgaila, nusigreziau nuo nuodemingo gyvenimo budo, bet mano siela ramybės man neduoda, jog nepasitenkinu tuo, ka turiu, ir ka Viespats JAU PADARE. Noriu daugiau, nors mano visa šeima Jis labai laimina. Jaučiu savo egoistiška prigimtį, bet blogiausia tai, kad noriu to kuo greičiau atsikratyt ir nepasitenkinu esama padėtimi! Gal būt tai puikybė.Pati savęs neišganysiu, tai suvokiu, bet suvokiu tik mintimis, bet ne širdimi. Ir suvokimas manes vistiek neapleidžia. Taip pat, turėjau daug sunkiu psichologiniu išgyvenimu. Turiu emocinį nestabiluma. Kai neišgyvenu malonės būsenos, su mano jausmais, keičiasi ir mano tikėjimas. Tarsi, jausmai ima viršu visose srityse, bet aš trokštu, kad mano tikėjimas nepriklausytu nuo jausmu keitimosi. Ka patarsite?

Comments

Gal kokiu komandiniu sportu užsiimti. Šiaip gerai, žinokit, kokį krepšinį kad ir su vyrukais pabėgioti. Išsirėkauji pozityviai išsikrauni fiziškai.

---

Ačiū.Jūs išklausyta.

Answer 1

Tai normalūs nepasitenkinimai, kurie būna kiekvienoje gyvenimo srityje, pav. žmonės būna nepatenkinti savo išvaizda, sveikata, artimųjų elgesiu, blogu oru, viršininku, atlyginimu, nemyli savo darbo... Kai kur daugiau objektyvių priežasčių, o kai kur mažiau, tačiau vis tiek gyvendami netobulame pasaulyje ir patys būdami netobuli, patys patiriame ir kitiems sukuriame gyvenimo džiaugsmo.