Question

Dazniausiai apie masturbacija niekas nekalba. Bet jos pasekmes ir zala zmogaus dvasiniam gyvenimui yra nepamatuojama. Net konkrecios literaturos nelabai rasim tokiais klausimais, zvelgiant per katalikiska prizme, nekalbant apie tai, jog gydytoju nuomone, masturbacija  yra sveikintinas dalykas. Bet juk taip nera, juk ne susitepimui pasauktas zmogus, o sventejimui. Tik klausimas kaip is tikruju ta pasiekti ir kaip susivaldyti zmogui aistrose, kada zmogus darosi piktas, nenurimstantis, "degantis", jeigu pasiryzta kovoti su sia savo yda.? Daugeliui jaunu zmoniu susivaldyti yra nepasiekiamas/neisivaizduojamas dalykas, ir tikrai zmones taip elgiasi  del zmogiskojo silpnumo, nuolatos kankinami sazines grauzaties. Atrodo, jog skaistuma pasiekti buna ir nori, bet nepajegi. Klausimas daznas, bet atsakymu sunku surasti. Visi kalba apie veikla, apie nuolatini saves nukreipima. Gal dar butu galima ka nors prie to prideti ?

Answer 1

Skaistumui siekti reikia ieškoti autentiško meilės išgyvenimo. Reikia siekti Dievo meilės. Todėl pirmiausia pradėti ne tiek kovoti su pačiu faktu su nuodėmės ugliais, bet kastis giliau. Keisti požiūrį į žmogų. Domėtis žmogaus orumu ir kilnumu. Puoselėti pagarbą Šventosios Dvasios Šventovei - kūnui. Tiek savo tiek ir kitų. Žmonės nėra daigtai mūsų vartojimui. Požiūris keičiasi per Jėzaus pažinimą, maldą ir krikščionyškų dorybių puoselėjimą. Praktiškai galiu patarti pasidomėti ir tinkama literatūra kaip A. Paškaus knygomis taip pat Gintauto Vaitoškos straipsniais, knygomis ir konferencijomis. Ši kova nėra kova su vėjo malūnais. Skaiščiai gyventi yra įmanoma.