Dievas yra geras, ir beaistris, ir pastovus. Dievui nereikia pripažinimo, Dievui nereikia, kad jį garbintume, ar kažkaip jį aukštintume. Dievas nėra išpuikęs garbėtroška ir nieko nereikalauja.
Tiesa sakant, aš labai abejoju, o tiksliau, netikiu, jog tik pats Dievas sukūrė šį mūsų piktą, grobuonišką, tamsų, bei netobulą fizinį, primityvų pasaulį.
Šis pasaulis, kuriame gyvename yra tikra ir pati didžiausia tragedija, kokią mes galime tik įsivaizduoti.
Pažiūrėkite į žmonijos istoriją - aplinkui vien skausmas, vien širdgėla, vien begalinės ašaros, vien karai, žudymai, baisiausios ligos, pyktis, niekšybės... o meilės tiek mažai, jog jos beveik ir nesimato...
Tai argi Dievas tikrai norėjo tokio pasaulio ir negi žmogaus nuodėmė tapo tokia galinga jėga, jog tiesiog akimirksniu sutrypė, sunaikino Dievo sukurtą rojų Žemėje, o žmogų - tobuliausią Dievo kūrinį, pavertė šio netobulo pasaulio žiauriu išnaudotoju bei griovėju?
Tame nėra nei proto, nei jokios logikos, ką aiškina bažnyčia apie "žmogaus puolimą" (pirmąją nuodėmę). Bažnyčios aiškinimas per daug paprastas ir primityvus.
Viskas yra tikrai kur kas sudėtingiau ir kol mes esame čia, mūsų protas yra per daug primityvus, jog suprastume nors mažiausią dalelę Dievo esybės.
Bet mes žinome, jog yra meilė ir ją mes turime, ir ji mums bus vienintelis džiaugsmas Dievo akivaizdoje.