Gerbiamasis, jei "vis tiek daug kas man atrodo nelogiška, neteisinga, daug kuo abejoju" - dėkok Dievui, kad turi blaivų protą bei ne nesupelijusį mąstymą.
Pav. pats seniai nustojau klausyti bažnyčios ir tikėti ja. Užtenka pasidomėti bažnyčios istorija per daugelį jos gygavimo amžių ir puikiai suprasi, jog meilė ir tiesa niekaip negali atsirasti ten, kur kur nuo pat pradžių karaliauja puikybė, kraujas, valdžios toškimas, pinigai bei turtai.
Žibuoklė negalės užaugti usnių lauke. Niekada negalės!
Taip vadinamas "Šv. Raštas" iš tikrųjų nėra kuo nors šventas; tai tik bažnyčia nusprendę, jog jis yra "šventas" ir taip įvardino.
Abejoti NĖRA nuodėmė! Nuodėmė nėra ir netgi jei netiki.
Nuodėmė yra, kai eini prieš save, prieš savo sąžinę!
Štai, gyvena viena moterėlė. Labai tikinti ir religinga, lanko bažnyčią, kaip ir priklauso, kiekvieną sekmadienį, stengiasi laikytis visų įsakymų, pasninkauja kai reikia, aukoja pinigėlių bažnyčiai, auklėja savo vaikus tikrais katalikais - žodžiu "pareiginga", uoli katalikė ir... mėgstanti ir pletkus, apkalbas... bet tai nuodėme nelaiko, "nes nei įsakymai, nei bažnyčia to nedraudžia", kaip ji minėjo.
Ir štai, kita moterėlė - beveik netikinti ir nereliginga, nesuprantanti kam reikalingi tie pasninkai, nelanko bažnyčios ir savo vaikų ten neveda, bet gyvena ji sąžiningai, niekam blogo nedaro, padeda kitiems kuo gali, dažnai aukoja labdarai, gyvena normaliai, neištaigingai (nors pinigų šeima turi tikai daug), bet nėra skūpi nei sau, nei šeimai, turi ji sveiką kritinį mąstymą ir yra protinga.
(šias abi moteris gerai žinau)
Tai kuri jų yra geresnė prieš Dievą?
