Sveikas, Valiau!
Per išpažintį NIEKAM ir NIEKADA nereikia nurodinėti nei jokiovardo, nei kam nusidejai, nei giminystės ryšio; na nebent - "negerbiau tėvo" ar "negerbiau motinos".
Jei kas nors to reikalaus - jis yra visiškai neteisus.
Apie išpažintį.
Pirmaisiais krikščionybės amžiais (maždaug I-IIIa.) tikintieji išpažindavo savo nuodėmes garsiai vieni kitiems, kad ir šeimos rate, ir komuniją patys namuose priimdavo, tai buvo simboliška - gabalėlis duonos ir gurkšnelis paprasto vyno.
Juk žymiai "sudėtingiau" yra garsiai prisipažinti saviems ką esi prisidirbęs, negu tyliai ir niekam kitam negirdint pasakyti tik kunigui !
Vėliau šį išpažinties "išklausymą" perėmė bažnyčia ir pavertė ją prievole, ir liepė atlikti išpažintį pas kunigus; tai buvo padaryta dėl žmonių paklusnumo bažnytinei sistemai bei didesnės įtakos ar kontrolės tikintiesiems.
-- -- --
Jei kada būsi Romoje, nuvyk į visai netoliese jos esančias Romos katakombas (IIa.), į kurias veda Apijaus kelias (Via Appia). Tais laikais ten rinkdavosi krikščionys, slėpdavosi nuo persekiotojų, laidodavo mirusius, melsdavosi, vienas kitam garsiai išpažindavo savo nuodėmės ir priimdavo komuniją. Tai buvo pirmųjų amžių ir tikrųjų krikščionių bažnyčia-susirinkimas. Nereikėjo nei jokios pompastikos, nei statulų, nei paveikslų, jokių paauksavimų... nei kunigų "baltomis paklodėmis", kurias bažnyčia nukopijavo nuo senovės Egipto faraonų žynių apdarų.