Gerbiamoji, kas iš esmės pasikeis tamstos gyvenime, kai priimsi "sutvirtinimo sakramentą"? :)
Apie išpažintį.
Pirmaisiais krikščionybės amžiais (maždaug I-IIIa.) tikintieji išpažindavo savo nuodėmes garsiai vieni kitiems, kad ir šeimos rate, ir komuniją patys namuose priimdavo, tai buvo simboliška - gabalėlis duonos ir gurkšnelis paprasto vyno.
Juk žymiai "sudėtingiau" yra garsiai prisipažinti saviems ką esi prisidirbęs, negu tyliai ir niekam kitam negirdint pasakyti tik kunigui !
Vėliau šį išpažinties "išklausymą" perėmė bažnyčia ir pavertė ją prievole, ir liepė atlikti išpažintį pas kunigus; tai buvo padaryta dėl žmonių paklusnumo bažnytinei sistemai bei didesnės įtakos ar kontrolės tikintiesiems.
-- -- --
Jei kada būsi Romoje, nuvyk į visai netoliese jos esančias Romos katakombas (IIa.), į kurias veda Apijaus kelias (Via Appia). Tais laikais ten rinkdavosi krikščionys, slėpdavosi nuo persekiotojų, laidodavo mirusius, melsdavosi, vienas kitam garsiai išpažindavo savo nuodėmės ir priimdavo komuniją. Tai buvo pirmųjų amžių ir tikrųjų krikščionių bažnyčia-susirinkimas. Nereikėjo nei jokios pompastikos, nei statulų, nei paveikslų, jokių paauksavimų... nei kunigų "baltomis paklodėmis", kurias bažnyčia nukopijavo nuo senovės Egipto faraonų žynių apdarų.
Ar šis komantaras bus "praleistas" pro katalikišką cenzūrą? :)