Garbė Jėzui Kristui,
Noriu gyventi pagal Kristaus mokymą, tobulėti dar yra labai daug, bet tam ir reikia gyventi, kad tobulėtum. Dažnai samprotauju apie tam tikrus gyvenimo reiškinius, pvz., draugystę tarp žmonių, meilę tarp vyro ir moters... Ieškau atsakymų Šv. Rašte, bet nevisada viską suprantu. Taigi, noriu paklausti ar teisingas mano požiūris į žmonių tarpusavio draugystę ir ypač draugų rinkimąsi: aš myliu Dievą, ir dėl jo stengiuosi mylėti kitus žmones. Tačiau suprantu, kad ne su visais galiu užmegzti draugiško santykio, nes jų elgesys, kuris nėra doras (keikimasis, piktžodžiavimas ant Dievo ir t. t) mane skatina suvokti, kad su jais dvasiškai netobulėsiu. Man reikia tikinčių, optimistiškų žmonių draugijos, nes buvimas su jais mane atvestų arčiau Dievo. Kaip manote ar teisinga žmones ,, pamatuoti", ar būdama kartu su jais aš tobulėsiu. Ar Dievas to nori iš manęs? Ačiū už atsakymą :)