Jaučiu stiprų pašaukimą vienuolystei, bet kartais kyla abejonių ar to nori Dievas, ką daryti?

Paklausė Tema: Visi kiti
Jaučiu labai, labai stiprų pašaukimą vienuolystei, ir to labai noriu, bet man kartais kyla labai didelės abejonės ar to NORI Dievas ir ką daryti jeigu mano šeimos kai kurie nariai sako, jog aš nebūsiu laiminga jeigu juos paliksiu ir išeisiu į vienuolyną... Ką daryti?:(
Komentavo
kol kas veikia jausmai „jaučiu labai...“, kai įsijungs protas ir valia,- tada priimkite rimtus sprendimus.... Dabar jaučiate, praeis metai-kiti, gal ir nebejausite... Dėl šeimos tai aiškiai pasakyta:

Mato 10:37 Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs...
Komentavo
O kiek tamstai metų? 40? O gal 60?
O gal esi jauna? Jei esi jauna, tai kurių galų nori savo jaunystę palaidoti?
Puikiausiuose savo gyvenimo metuose pasislėpti vienuolystėje?
Patikėk manimi - nieko "žavingo" ten tikrai nėra.

Prisisvajoja jauni žmonės, svaičiodami apie "labai stiprius pašaukimus", tampa vienuolyno gyventojais ir tik tada pamato savo kvailą pasirinkimą.

Štai jums tikra istorija. Vienas žmogelis nuvyko į moterų vienuolyną, Latvijoje, kuriame gyvena ir vienas kunigas, kad vienuolės reguliariai galėtų eiti išpažinties. Kunigas labai apsidžiaugė, kad atvyko svečias - bus su kuo pasikalbėti normaliai, vyriškai, nes jam jau iki "gyvo kaulo" atsibodo tie visokie vienuolių nuolatiniai pletkai... Pastatė buteliuką ant stalo, išgėrė abu, pasikalbėjo "iš dūšios" ir kunigas pasiguodė svečiui kaip jam čia atsibodo vienam "tarp bobų" ir perspėjo savo svečią kitą dieną nevalgyti bulvių košės, mat vienuolės bulvių košei sugrūsti, naudoja tokį nedidelį medinį grūstuvą ir tuo grūstuvu vienuolės mėgsta savo "aistras tenkinti" - apie tai viena jų per išpažintį pasipasakojo.

Tai štai, tokia neišgalvota istorija apie "užslėptas" vienuolių aistras.

Stebiuosi kaip žmonės skuba apsistatyti save religinėmis sienomis.
Komentavo
Man nei 40, nei 60. Jeigu turėtumėte pašaukima suprastumėte ka tai reiškia!
Tai ne kokios laidotuvės, o gyvenimas su Jėzumi Kristumi. Tai džiaugsmas, o ne nelaimė.
Sotus alkano niekada nesupras.
Komentavo
Miela, Monika, tu net nežinai kas yra tas "pašaukimas".
Apie kokį čia "gyvenimą su Jėzumi Kristumi" tu čia kalbi?!
Ne kartą esu girdėjęs apie vienuolių svaičiojimus apie "gyvenimą su Jėzumi Kristumi" - patikėk, man net gėda čia rašyti tas mintis...
Po to ir atsiranda katalikiškose maldose bei giesmėse tokios eilutės, kaip: "...saldžiausias Jėzau..."

Pirmiau, subręsk, mergaite, įgyk gyvenimiškos patirties, pamatyk plataus pasaulio ir tik po to bandyk savo gyvenimą uždaryti į vienuolišką davatkyną.

Taip, labai gerai žinau, kad rašau grubiai ir dėl to atsiprašau, bet geriau laiku taukštelti "su šaukštu per makaulę", kad atsipeikėtum nuo savo kliedesių.

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė
Monika atsakymo vien čia nepakas. Geriausia nuvykti į konkretų vienuolyną jei tokį jau esate išsirinkusi ir ten pasikalbėti apie tai. Kai renkamės pašaukimą kurio nori mūsų artimieji, tai čia tikrai Dievo valios su žiburiu nerasi. Ar jūsų nore yra Dievo valia? Maldoje kalbėkitės apie tai ir nuvykite į vienuolyną pasikalbėti.
Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...