Question

Kun. Vytautai, manau, puikiai suprantate, jog NĖRA ESMĖ kas parašė tą pasakų Penkiaknygę :)

ESMĖ tame, jog Senajame Testamente yra pakartotos, o tiksliau sakant, nukopijuotos tos pačios legendos, kurios aprašomos šumerų prieš ~2000m.pr.Kr. sukurtame "Gilgamešo epe".

Taigi – Adomo sutvėrimas ir tvanas su Nojaus laivu yra fikcija?! :)

_____________
P.S.
Tai kaip čia gaunasi - tamsta duodate nuorodas paties Vatikano sukurptus "erezinius straipsnius"? :)
Oficialusis Vatikanas, besinaudodamas žodžių ekvilibristika, ima abejoti tuo kas aiškiausiai parašyta Biblijoje, "Dievo žodyje"? - va, čia, man tikra naujiena.
O labiausiai prajuokino, jog Vatikanas, kalbėdamas apie Bibliją naudoja tokį išsireiškimą: "Istorinis-kritinis metodas" :)))

Kad "Mozė parašė Penkiaknygę" tvirtinama oficialiojoje biblija.lt svetainėje:
http://biblija.lt/index.aspx/ivadai_rakt/ivadai_b_rk_k1998/st_kn_rinkiniai/  
5-oje pastraipoje: "Penkiaknygė – penkios Mozės knygos, kurias nūdien skaitome, buvo galutinai apipavidalintos V a. prieš Kristų."

Ir dar: http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Ist%2031:24-26&doc=BiblijaRKK1998

Be to, patys žydai Torą(Penkiaknygę) vadina "Mozės įstatymu".
Žodžiai "Mozės įstatymas" naudojami įvairiais linksniais ne tik ST bet ir NT: http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Mozė%20įstatym&doc=BiblijaRKK1998

Answer 1

Įdomu kas ką kopijuoja, kai Išėjimo iš Egipto įvykis aprašytas Išėjimo knygoje datuojamas 13 a pr. Kristų. Penkiaknygė susiformavo 5 a pr. Kristų. Jūsų minimas epas 2000 pr. Kristų.
Na po 5 pastraipos paskaitykite sekančias.
Šiuolaikinė Penkiaknygės įkvėpimo samprata neneigia Mozės vaidmens Penkiaknygės parašyme. Tiesa, ji nelaiko Mozės įkvėptuoju Penkiaknygės autoriumi šiuolaikine prasme. Bet ji neabejoja, kad Mozė šių šaltinių aprašomuose įvykiuose turėjo ypač svarbų vaidmenį kaip įstatymų leidėjas. Net vėlesni įstatai ir įsakai, paskelbti Deuteronominiame ir Kunigų šaltiniuose, yra laikomi Mozės palikimu. Mozė yra įstatymų davėjas tikra žodžio prasme, todėl ir visa vėlesnė teisėtvarka išreiškiama jo dvasia ir jam priskiriama. Užtat, skaitant Penkiaknygę, žodžiai: „VIEŠPATS tarė Mozei: ‘…’“, negali būti suprantami paraidžiui, nes Penkiaknygė yra šimtmečius vykusio Dievo tautos santykio su Sandoros VIEŠPAČIU kristalizacija.
Čia Mozė aiškiau įvardijamas ne kaip įkvėptasis Penkiaknygės davėjas, o įstatymų leidėjas.