Question

Kaip pradėti vienuolinį gyvenimą daugiau pasiaukojant Viešpačiui ir dėl Viešpaties, tačiau turėjau šeimą, išsiskyriau. Turiu du vaikus, kurie jau pilnamečiai. Pragyvenau su vyru 25 metus vardan vaikų, kad jie turėtų tėvą, tačiau visada jaučiau, kad tai ne mano kelias. Vyras girtavo, aš jaučiau poreikį artėti prie Jėzaus, gilintis daugiau tikėjimo klausimuose, suradau marijos radiją, net kažkokia jėga pastumėjo mokytis tikybos, kuriuos baigiau galėdama būti mokytoja tos srities, tačiau nedrįsau ja būti,kadangi šeimoje ne kokie santykiai. Norėdama gelbėti šeimą (ta prasme padėti finansiškai išvykau į Angliją dirbti). Kur jau metus esu, sutariau su vyru, kad jis kurį laiką bus su sūnum ir nebegers, tačiau pažadai žlugo. Šiuo metu baiginėjasi skyrybų procesas. Sūnus tapo pilnametis. Vaikai priekaištauja dėl ilgo taikstymosi su tėvu, kuomet ir gražiuoju visaip atleisdavau ir vėl patikėdavau, kad situacija keisis. Per visą laiką jaučiu nusiraminimą maldoj ir būdama šiuo metu svečioj šaly, atsidūrusi tokioj nežinomybėj, matydama žmonių sumaterialėjimą, nuklydimą noriu užsidaryti savyje su Dievu, atleidžiant, pasiaukojant Viešpačiui per maldą, prašant tiek vyrui,vaikams ir visiems žmonėms atsivertimo malonės. Patarkit kaip aš galėčiau rasti savo kelią. Man jau greit bus 50 metų.

Answer 1

Dalina, ačiū, kad taip nuoširdžiai dalinatės savo gyvenimu. Kalbant apie vienuolyną, kad ir koks jis uždaras bebūtų, ten negyvensite viena. Tai yra bendruomenė moterų savaip atradusių Dievą, su savo žaizdom, patirtimis.  Taigi, gyvenimas vienuolyne yra bendruomeninis. Vienuolynas nėra lyg koks kurortas ar vieta pabėgti nuo gyvenimo rūpesčių. Jeigu taip nemanote, tai visada turite pasirinkimą kreiptis į bet kurį moterų vienuolyną. Kalbėtis su vienuolėmis apie savo patirtį. Kad ir kiek pas patartų, sprendimą turėsite priimti pati. Tad linkiu kantrybės ir išminties atrandant prasmingiausią likusio žemiško gyvenimo kelią.