Bet koks gyvūno užmigdymas yra gyvybės atėmimas, jo nužudymas.
Tau iškilo klausimas ar tai nuodėmė? Kodėl toks klausimas tau iškilo? Bijai, jog tai yra nuodėmė?
O jei tai "ne nuodėmė", tai imsi ir užmigdysi?
Ne viskas taip, gerbiamasis, yra paprasta, kaip tau atrodo. Pats pagalvok, kuo šis šuo nusikalto, jog jį užmigdytum(nužudytum)? Gyvybė nėra kažkoks daiktas, ar žaislas, su kuriuo nori tą ir darai. Jei dabar iškilo tokia problema, kodėl apie ją negalvojai prieš įsigydamas šunį? Ką TADA galvojai apie savo "gyvenimo kokybę"?
Tu privalai suprasti vieną dalyką - jau tuomet, kai įsigijai šunį, tu pats nusprendei dėl savo "gyvenimo kokybės".
O dabar "skundiesi"?
Taigi, dabar atėjo laikas pagalvoti apie tavo šuns gyvenimo kokybę. Jis nėra kaltas, kad jį apsiėmėi auginti ir prižiūrėti. Ir jis nėra kaltas dėl tavo "gyvenimo kokybės".
Labai keista, jog šuns "elgesys buna kartais neprognozuojamas".
Jei šuo teisingai auklėtas, tinkamai prižiūrėtas - jo elgesys nebus "neprognozuojamas". Pats turiu šunį ir ne vieną auginęs bei dresiravęs, todėl žinau tai.
Taip, nužudyti gyvybę yra nuodėmė ir su ja tektų gyventi visą gyvenimą, ir tu jos nepamirštum.