Sveiki. Jei Jūs gyvenate didesniame mieste, galbūt ten yra Al-anonas (alkoholizmu sergančių žmonių draugų ir artimųjų bendrija). Būtinai nueikite! Informaciją galima rasti:
http://www.al-anon.lt/.
Aš irgi turiu geriantį sūnų. Lankau bendrijos susirinkimus apie metus laiko, tačiau Dievo malonės dėka gyvenimas labai ženkliai pasikeitė. Kai ką galiu pasakyti iš savo patirties. Supratau, kad tai liga, o ne pasileidimas (čia kaip viduriuojančiam sakyti – kaip tau ne gėda, ką, ir vėl į tualetą, mane į kapus nuvarysi!). Jis nebegali negerti, nors žadėdamas, kad tai paskutinis kartas, tuo šventai tiki. Čia tas pats Jūsų sūnelis, prisiminkit jį mažiuką, koks simpatiškas buvo. Tiesiog liga ji valdo... Tačiau! Svarbu nedaryti nieko už jį – nemokėti skolų, neištraukinėti iš bėdų, kurių prisidarė girtas, neatlikti įsipareigojimų už jį (alkoholikai moka manipuliuoti). Tai gali nukreipti būtent tą krizę, kuri pastūmėtų ieškotis pagalbos.
Mano malda pasikeitė: meldžiu ne to, kokia mano valia, bet kokia Dievo valia. Tiesiog pavedu sūnų Tėvui. Anksčiau irgi galvojau, kad pavedu, bet dabar matau, kad melsdavausi ir vis prašydavau, kad būtų mano valia (žinoma, kad nebegertų), juk aš turiu kontroliuoti padėtį. Buvau prisiėmus dievo rolę ir žinojau, kas kaip turi būti! Dabar net gėda prisiminti, kaip melsdavausi... Dabar meldžiu, kad duotų jėgų pakelti viską, kas atsitiks, kad vestų sūnų ir mane švelniai pagal savo valią, kad eičiau su meile į santykius. Dievas daug labiau myli mano vaiką, žino, kas jam geriausia, Jis panaudos alkoholizmą jo (ir mano) gėriui. Tuo aš tiesiog įsitikinau, aš pati keičiuosi, matau savo trūkumus, ypač kontrolę, manipuliaciją (aš gi negeriu, aš teisi). Pradėjau laiminti su meile sūnų, ypač išeinantį gerti, o anksčiau keiktinai prakeikdavau. Ir santykiai keičiasi. Sumažėjo įtampa, daugiau bendraujam. Aš tapau rami, žinodama, kad ne aš ji išgydysiu, o Dievas (jei tokia Jo valia), kuris padarys tai savo laiku ir tobulai. Ir net kartais dėkoju už sūnaus ligą ir laukiu, ką dar įdomaus Dievas nuveiks mūsų gyvenime! Prieš metus nebūčiau net pagalvojusi apie tai.
Linkiu Dievo palaimos ir ramybės
