Ar žmogaus siela yra mirtinga ar nemirtinga?
Klausimas: Ar žmogaus siela yra mirtinga ar nemirtinga?
Atsakymas: Nėra jokios abejonės, kad žmogaus siela yra nemirtinga. Tai aiškiai matoma daugelyje Šventojo Rašto ištraukų, Senajame ir Naujajame testamentuose. Psalmių 22:26; 23:6; 49:7-9; Ekleziasto 12:7; Danieliaus 12:2-3; Mato 25:46; 1 Korintiečiams 15:12-19. Danieliaus 12:2 parašyta: „Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieni amžinam gyvenimui, kiti- amžinai paniekai ir gėdai.“ Panašiai Jėzus sakė, kad nedorėliai „...įeis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mato 25:46). Su žodžiais “kentėjimą“ ir „gyvenimą“ panaudotas tas pats graikų žodis, taigi aišku, kad nedorėliai ir teisieji turi amžiną/nemirtingą sielą.
Biblijos mokymas yra aiškus- visi žmonės, išgelbėti ir pražuvę, amžinai egzistuos danguje arba pragare. Tikras gyvenimas arba dvasinis gyvenimas nesibaigia, kai mūsų kūnai miršta. Mūsų sielos gyvens amžinai- Dievo būvime danguje, jeigu mes išgelbėti, arba kentėjime pragare, jeigu mes atmetėme Dievo išgelbėjimo dovaną. Biblija pažada, kad ne tik mūsų sielos gyvens amžinai, bet ir mūsų kūnai bus prikelti. Kūno prisikėlimo viltis yra esminė krikščioniško tikėjimo dalis (1 Korintiečiams 15:12-19).
Nors visos sielos yra nemirtingos, mums reikia nepamiršti, kad mes nesame amžini tokiu pačiu būdu kaip Dievas. Dievas yra vienintelė amžina būtybė, tik Jis neturi nei pradžios, nei pabaigos. Dievas visada egzistavo ir Jis visada egzistuos. Visi kiti kūriniai, žmonės ir angelai, yra riboti, nes jie turėjo pradžią. Nors nuo tada, kai mes atsiradome, mūsų sielos amžinai egzistuos, Biblija nemoko, kad mūsų sielos visada egzistavo. Mūsų sielos yra nemirtingos, nes Dievas jas taip sukūrė. Bet jos turėjo pradžią; buvo laikas, kada jos neegzistavo. Štai ką Biblija sako apie sielą.
