Question

Sveiki, atsitraukiau nuo Dievo, nes jaučiu didžiulį pyktį jam. Jaučiuosi taip, lyg Dievas yra baudėjas ir aš jam neįtikau kažkuo, aš nesu verta jo Meilės. Jo bausmės yra man per didelės ir aš nesuprantu kodėl jis man jas skiria: pirmiausia jis atėmė iš manęs mano tėvus, man dar esant vaikui, o dabar neleidžia man pačiai tapti mama.
Giliai širdyje aš trokštu ramybės ir susitaikymo su Dievu, bet nuolat jaučiu nerimą, kad jis iš manęs atims ir tai, kas dar man likę brangaus.
Norėčiau su kažkuo pasikalbėti, su kunigu, arba su vienuole. Bet nežinau, kur kreiptis. Gal galėtumėte patarti?

Comments

Kai kurie turi tėvus, bet jie smurtautojai. Kai kurie tėvai iš meilės nepaleidžia savo vaikų ir juos kontroliuoja visą gyvenimą iki pat senatvės (psichologinis smurtas). Tau šios problemos negalioja. Negali turėt vaikų? Milijonai negali jų turėt. Ir ką? Čia ne priežastys nekęst D-vo. Tikėk ir mažiau tikėkis. Viskas išeis tik tau į naudą galiausiai. Viskas yra pamokos ir testavimas tikėjimo. Džiaukis tuo ką turi, o ne verk dėl to ko neturi.

---

TV isijunkit. Po keiu min. pamatysite, kad laisva valia turim bet sau nepriklausom. Zmones namus praranda ir bega o ju vaikai skesta juroje Dieve pasigailek. Nuolankumo dorybes galim su ziburiu ieskoti ir nerandam (nuo saves pradedu). Siandien manau kad zmogaus noras gyventi, gyventi tikejimu labiausiai patinka Dievui....

Answer 1

Pradėti gal reikėtų tiksliai susiskaičiuojant, ko ir kiek Dievas Jums yra skolingas ir už ką. Iš tiesų Jums tiktų pasikalbėti su kunigu, kurį rasite savo parapijoje arba kas nors galėtų parekomenduoti. Vienuolėms pradžiai galėtumėte bent parašyti el. paštu, jų adresus rastumėte http://www.vitaconsecrata.lt/.

 Kokias nuoskaudas Dievui bejaustumėte, jis tikrai Jus myli, laukia ir gali Jums parodyti visko prasmę ir gėrį. Pradžiai bandykite nuoširdžiau melstis ir tikriausiai netrukus jį pajausite.