Sveiki,
pažįstu žmonių, kurie kasdien ryte vakare su savo vaikais meldžiasi, į bažnytėlę ateina dažniau nei privalomą sekmadienį. Jie taip pat yra dirbantys. Spalio mėnuo jų atžalos švytėdamos meldžiasi Švč. M. Marijos rožinį. Man taip pat maldų mokytis nereikėjo, nes tėvai meldėsi ir aš per bendrą maldą išmokau. Visa pradžia namuose, namų bažnyčioje. O pamokėlės tik papildo, pagilina, praplečia. Kai namuose yra aptariama, kokie poelgiai pagal Dievo (ne mano) valią, kurie prieštarauja Dievo įsakymams, artimo meilės darbams, dorybėms, išpažintis yra trokštama ir nesunki. Nesuprantu, kodėl Pirmoji Komunija baigiasi švente, neperauga į kasdieninį gyvenimą su Dievu, kodėl sekanti Komunija būna tik po ... Ir dar: eidami išpažinties įsipareigojame 'pasitaisyti', vadinasi neapleisti kasdienės maldos, sekmadienio Šv. Mišių. Jei to nebus, ar nemokome vaiko meluoti Dievui. Po to vaikai meluoja mums.