"...Sakiau tau, kad keliavau į Rytus ir tenai studijavau bei praktikavau induizmo ir budizmo religijas. Šios religijos moko reinkarnacijos. Tad manau net ir konservatyviausi krikščioniai turėtų sugebėti priimti idėją, jog Jėzus Kristus tikrai buvo susipažinęs su reinkarnacijos idėja. Dabar šiek tiek praplėskime mūsų klausimą ir pažvelkime, ar Biblijoje nesama kokių nors užuominų apie reinkarnaciją. Paimkime ištrauką, kurioje rašoma, kaip išgydžiau nuo gimimo aklą vyrą. Kai jį išgydžiau, mokiniai paklausė manęs: „Kas nusidėjo, šis vyras ar jo tėvai?“
Kam užduoti tokį klausimą? Akivaizdu, jog mano mokiniai turėjo tikėti, kad šis vyras dėl savo aklumo galėjo būti kaltas pats. Bet juk jis gimė būdamas aklas. Tai kada gi jis galėjo nusidėti? Žinau, jog kai kurie teologai samprotauja, kad tikriausiai jis nusidėjo įsčiose, bet argi tai neatrodo absurdiška? Kaip galėtų negimęs vaikas padaryti tokią didelę nuodėmę, kad už ją reikėtų bausti aklumu? Ar galėtų teisingas ir mylintis Dievas šitaip bausti?
Pagal Senojo Testamento „akis už akį“ įstatymą išeitų, kad aklumas turėtų būti bausmė už regėjimo atėmimą kitam žmogui. Tačiau kaip negimęs vaikas galėtų kam nors atimti regėjimą?
Užuot išradinėjus tokius dirbtinius teologinius argumentus, ar nebūtų paprasčiau sakyti, jog šis žmogus nusidėjo ankstesniame gyvenime? Jis gimė aklas dėl veiksmų, kuriuos padarė aname gyvenime. <...> Jeigu netiki reinkarnacija, belieka manyti, kad Dievas norėjo, jog šis žmogus toks gimtų. Tuomet kyla klausimas, kodėl Dievas nori, kad siela ateitų į šį pasaulį su tokia sunkia negalia tariamai vieninteliam savo gyvenimui? Dar pridurkime tradicinės bažnyčios skelbiamą bausmės sampratą, ir nieko kita nebeliks, tik galvoti, kad, matyt, Dievas norėjo nubausti šią sielą. Bet kodėl teisingas ir mylintis Dievas nori nubausti sielą, kuriai dar nė nebuvo progos nusidėti?
Priėmęs reinkarnacijos idėją, atrandi paaiškinimą. Kiekvienas žmogus jau yra gyvenęs anksčiau. Todėl šio gyvenimo situacija yra nulemta priežasčių, kurias tu pats sukėlei praeituose gyvenimuose. Gryniausiame reinkarnacijos idėjos pavidale nėra bausmės sąvokos. Paaiškinsiu išsamiau.
Dievas, kurdamas pasaulį, tarė: „Tebūnie Šviesa.“ Šviesa tai tiesiog energija. Viskas formų pasaulyje yra sukurta iš Dievo energijos. Todėl viskas, ką bedarytum, yra daroma su Dievo energija.
Dievas tau davė laisvą valią, ir tu gali rinktis, ką darysi su Dievo energija. Tačiau nebūtų teisinga sukurti pasaulį, kuriame laisvą valią turinčios būtybės galėtų daryti visiškai ką nori, nepaisydamos, kaip jų veiksmai paveiks kitus. Todėl Dievas sukūrė Priežasties-Pasekmės Dėsnį. Šis dėsnis sako, kad energija, kurią išsiunti į visatą, neišvengiamai bus sugrąžinta tau atgal.
Priežasties-Pasekmės Dėsnis yra absoliučiai objektyvus dėsnis. Jis toks pat objektyvus kaip ir gravitacijos dėsnis. Jei be parašiuto iššoksi iš lėktuvo, gravitacijos jėga privers jus nukristi ant žemės ir užsimušti. Tavo mirtis nebus pikto Dievo bausmė. Tavo mirtis bus objektyvaus gamtos dėsnio, verčiančio visus objektus kristi, pasekmė. Dievas sukūrė Priežasties-Pasekmės Dėsnį, arba Karmos dėsnį, kaip jis vadinamas Rytuose, ne todėl, kad norėtų nubausti žmones. Jis buvo sukurtas kaip saugumo mechanizmas, kurio paskirtis – užkirsti kelią piktnaudžiavimui laisva valia. Tiesą sakant, Priežasties-Pasekmės Dėsnis yra mokytojo pakaitas."
Šaltinis: Kim Michaels knyga "Mistinis Jėzaus mokymas".
