Question

Kaip žinome iš Bažnyčios teologijos, gyvūnai turi sielas, kurios išnyksta sulig jų kūno mirtimi. Tad iškyla klausimas... Kodėl Dievas, iš meilės ir džiaugsmo kuria ir vieną kūrinį padaro menką ir laikiną, o kitą stiprų ir amžiną? Kodėl negalėtų būti hierarchijos kaip ir pas angelus?
Sakysite, hierarchija yra... Bet juk tik dvasinė siela išlieka ir Dievo veikimu prisikelia. O tai kam ta kita gyvybė? Kam tie mikroorganizmai ir gal net gyvūnai kitose galaktikose, kurie neturi mums jokio poveikio ar ryšio?
Dievo vaisiai yra amžini. Tad ta bevaisė materija man atrodo kaip aliuzija į kūrėjo masturbaciją, kuri neša tik trumpalaikius vaisius. Vieninteliai realūs vaisiai yra žmonės. Gal kiek per aštriai ir tamsiai į tai pažvelgiau, bet tokia atrodo realybė. Tai gražu, bet laikina... Kiek pasimetęs aš šioje minty :/
Prašau tik nebanalizuoti atsakymo ir gerbti mane kaip žmogų :D

Answer 1

Sveiki,

Nėra taip pragaištingai, kaip kalbate. Palinkėčiau neužsidaryti svarstymuose, o ieškoti paramos maldos grupėje ar dvasios vadovavime. Pažiūrėkim ką apie kūriniją kalba Paulius

Būsimoji Dievo vaikų garbė

Rom 8

¹⁸ Aš manau, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. ¹⁹ Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai.^{[i3] 20} Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei,^[i4] – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, ²¹ kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. ²² Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. ^23 [i5]Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo. ²⁴ Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? ²⁵ Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.

²⁶ O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. ²⁷ Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą.