Kodėl savižudybė laikoma nuodėme? Tarkime žmogus gyvena su netikinčiu asmeniu, kuris visiškai nepaiso moralės normų, yra ypač agresyvus, smurtauja, nuolat skaudina, už akių apkalba, tyčiojasi. Galiausiai žmogus privedamas prie tokios būsenos, kad kančia, apmaudas ir neviltis tampa nebepakeliamais ir tai paveikia santykius su kitais, darbą, finansus. Žmogus yra tikintis, neturis jokių blogų ketinimų prieš kitus, tačiau yra tiek emociškai sužlugdytas, kad nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo, nes kančia tampa nebepakeliama. Arba žmogus serga vėžiu, patiria didelius skausmus ir be nuskausminamųjų nebegali ištverti, taip pat bijo tapti našta kitiems ligai paūmėjus, todėl nusižudo. Ar tai visvien laikoma baisia nuodėme, jeigu iki tol žmogus gyveno nenuodėmingai? Suprantu, kad tai yra beveik tas pats, kaip nužudyti kitą, tačiau kartais gyvenimo aplinkybės būna ypač sunkios.