Cituojama
„Septyni gerieji darbai kūnui :
<...>
6) Ligonį aplankyti. Tai turi daryti kiekvienas žmogus, neatsižvelgdamas į tai, ar ligonis yra jo giminaitis, jo draugas ar bendraamžis. Lankymas turi vykti tokiu būdu: pirma – nuraminti pokalbiu, širdingai išgyvenant jo nelaimę; antra – stiprinti ligonį, kad jis kantriai pakeltų ligą ir, kad priimtų ją be širdies liūdesio ir nebijodamas, kad širdimi ir lūpomis šlovintų Viešpatį, kad šis būtų gailestingas, tvirtai tikėti, kad iš didžios meilės bus pasiųstas išgydymas. Taip pat reikia patarti, kad nuolankia ir atgailaujančia širdimi išpažintų nuodėmes ir priimtų Ligonio patepimą. Be to lankantis ligonį pats turi nuolat melsti Dievą ir pavesti ligonį visai Bažnyčiai. Tais atvejais, kai ligonis dėl savo skurdo negali Bažnyčiai paskelbti savo ligos, gailestingo žmogaus pareiga yra pakviesti kunigą, kad šis atliktų tinkamus patarnavimus. Ir pagaliau reikia prašyti ligonio, kad šis nepultų į prietarus ir nesiimtų tų dalykų, kuriuos draudžia Bažnyčia: neatstatinėtų savo sveikatos raganavimais ir dvasių iššaukimais, nes tokiu atveju žala bus didelė, o išgydymo nebus. Visą savo viltį ligonis privalo sudėti į Gailestingumą ir gydytis tais vaistais, kuriuos paskyrė gydytojai. Toks ligonių lankymas daro mus palaimintais pasaulyje ir danguje. Jei ligonis serga užkrečiama liga, saugodamas savo sveikatą ir gyvybę gailestingas žmogus savo gailestinguosius darbus turi atlikti per tuos žmones, kurie yra tam tinkamai pasiruošę arba laikytis tokių atsargumo priemonių, kurios yra būtinos.“
