Question

Suprantu kad apkalbos yra nuodeme. Kiek suprantu sneketi aplamai apie kita zmogu, net ir seimoje, niekam negirdint negalima. Seimoje galima sneketi tik keturiom temom, apie namus, maista ,sveikata ir religija.  Ar as teisi, ar istiesu taip reikia gyvent pagal Dievo valia? O jei taip, ka daryti tuomet jei gyvenu su mama, o ji megsta ir apie kitus pasneketi?  Jei jai bandysiu aiskinti ar drausti bus tik pykciai namuose .(zinau ,nes jau bandziau ) .o ketvirtas Dievo isakymas liepia gerbt savo t evus. Tai  kaip man siuo atveju pasielgt ,kad likciau teisi pries Dieva ir nekartociau apkalbejimo nuodemes ?

Comments

O kas pasakė, ar nurodė, ar liepė, kad "seimoje galima sneketi tik keturiom temom"??
Be to, niekas nežino kas yra "Dievo valia", nes žmonės net deramai nė nesupranta kas yra Dievas.
Kalbėti apie kitą žmogų nėra jokia nuodėmė. Esmė yra tame kokiame kontekste kalbi apie kitą žmogų. Jokia nuodėmė nėra kalbėti apie žmogų iš teigiamos pusės. Ir visiškai kas kita yra kalbėti apie žmogų pašaipiai, priduodant pokalbiui "pletkų" prieskonį, arba kalbėti apie žmogų blogai.
Jei nori pasiekti teigiamo rezultato su mama - nė nebandyk jos "auklėti". Nepadės.
Gali tiesiog pasakyti mamai, kad tau neįdomu ka ji plepa...   Tegul sau plepa kas jai "ant liežuvio" ir nekreipk dėmesio į jos apkalbas.
Kitas variantas - tiesiog išeiti iš kambario, kai ji pradeda apkalbinėti kitus.

O jei ir tai nepadeda, gali jai pasiūlyti įsijungti Marijos radiją  ...kas žino, gal stebuklas įvyks(?) :))

Answer 1

Gal kai kada ir Jūsų mama klysta, be meilės apie kitus kalbėdama, tačiau vistiek tenka gyventi klystančių ir piktybiškai nusidedančių žmonių, o mūsų tikslas - nešventoje aplinkoje gyventi krikščioniškai. Nėra nuodėmės, o kartais net reikia kalbėti apie žmonių blogus darbus, tačiau nuodėmė prasideda ten, kur pamirštama artimo meilė. Reikia prisiminti, kad nors kaltibūna "jie", tačiau artimo meilę turime mes.