Sveiki,
mane mokė taip: Dievas švelniai ir įvairias būdais kalbina, primena: aplankyk, paskambink, pasikalbėk. žmogus pasiduoda ne Dievo įtakai: dabar neturiu laiko, vėliau, paskui, spėsiu.
Kai artimas iškeliauja, prasideda priekaištai, saviėda ne be piktosios dvasios pagalbos: va, galėjai aplankyt - neaplankei, galėjai paskambint - nepaskambinai, galėjai... galėjai...
Tada lieka vienintelė išeitis: Viešpatie, galėjau, bet neaplankiau, nepaskambinau, nepalaikiau už rankos -atleisk man. Išpažintis. Prisiminus: Viešpatie, aukoju tau šį skausmą. Ir žiūrėkite, kiek dar daug aplinkui jus žmonių, kurie reikalingi jūsų dėmesio, žodžio. Lankykite, pasikalbėkite.
Arba - nelipkite ant to paties grėblio du kartus.