Question

Garbė Kristui
Esu susipažinusi su vienuolių gyvenimu. Esu gyvenusi keletą kartų vienuolyne. Viskuo esu labai nusivylusi savo tuščiame ir beprasmiame gyvenime, po visų išgyvenimų,  nelaimių,  pasitikiu tik Dievu, pradedu galvoti apie kitokį gyvenimą -  gyventi dvasiniame pasaulyje, gyventi vienuolyne, tapti vienuole. Daug laiko praleidžiu  melsdamasi prašydama Dievo visiems gėrio ir Dievo palaimos. Man nieko nereikia. Tikiu, kad būdama vienuolyne surasčiau sau sielos ramybę ir pasitarnaučiau didesnei Dievo garbei.  ( Gal aš tokios galimybės jau neturiu nes man 50 metų)
Dėkoju už atsakymą
Pagarbiai Daiva

Comments

"...surasčiau sau sielos ramybę ir pasitarnaučiau didesnei Dievo garbei."???

Gerbiamoji, jei čia nerandi ramybės savo sielai, tai ir už vienuolyno durų jos nerasi, na nebent, save bandysi guosti ir apgauti.
Tamsta turėtum žinoti, jog Dievui jokios garbės nereikia, Dievas nėra kažkoks garbėtroška, todėl jam tarnauti taip pat nereikia.
Ir dar vienas  dalykas - daugiau bendraukite su žmonėmis - tada ir išgaruos iš galvos visi tie norai save uždaryti į vienuolyną.

---

Žinoma.

---

Nerasi tos ramybės vienuolyne. Juk kelis kartus gyvenai ir pabėgai.. Manau,kad bandai save apgauti, išsipirkti vietą prie sosto.. Čia nebus iš dvasiškumo, čia noras iš egoizmo, noro sau padėti, baimės Dievui ir t.t. Užsiimk savanoriška veikla, padėk žmonėms, pamatysi, kad čia bus  tikroji palaima, o ne rankas sudėjus į dangų žiūrint poterius kalbėti. :)

Answer 1

Tikslas "pabėgti", "pasislėpti" nuo gyvenimo nėra laikomas tinkamu motyvu vienuoliniam gyvenimui, tačiau pati vienuolija turi kompetenciją ištirti kandidato pašaukimą ir tinkamumą, todėl į Jūsų klausimą konkrečiai gali atsakyti konkreti vienuolija. Jei viena vienuolija atsisakytų priimti, nėra draudžiama kreiptis į kitą.