Sveiki,
neretai būna, kad apie savo gyvenimą kalbasi žmonės su gerai pažįstamu, kitas su svetimu. Manau, kad ne kartą ir jums teko išklausyti kitą žmogų. Prašykite Dievą nuolankumo. Susitarkite, kad ir telefonu, su kokiu kunigu (nematytu, ar žinomu, ar pažįstamu iš matymo) pokalbiui. Net ne išpažinčiai, o pokalbiui apie gyvenimą. Arba susitarkite pokalbiui su kokiu nors Šv. Benedikto (Palendriuose), Kryžių kalno pranciškonu ar kito vienuolyno kunigu, kuris arčiau jūsų gyvenamos vietos. Susėsite dviese kambarėlyje ir ledai lūš. Paskaitykite straipsnių, knygų apie sakramentinę išpažintį. Tik per pokalbį žmogus būna atviras, viską išsikalba, o tą patį pakartoti per išpažintį pradeda trukdyti piktoji dvasia: žmogus pradeda išsisukinėti. O nuodėmes išpažįstame išpažinties metu Dievui. Kunigas tik turi Jėzaus atliktą įgaliojimą Dievo vardu atleisti. "Eik ramybėje, Dievas tavo nuodėmės atleido" - nuostabu išgirsti tokį užtvirtinimą. Geriau paprašykite Dievo malonės, kad prieš šias Šv. Velykas atliktumėte sakramentinę išpažintį. Man kažkada pasakė: "O kai sekantį kartą ateisi po poros savaičių, ar mėnesio..." Laikas taip prailgo, kad sulaukt nebegalėjau.