Skaičiau vieną knygą ir joje rašoma apie ištvirkavimo-paleistuvavimo nuodėmę taip:
<...> Jeigu žmonės šių nuodėmių neatsisakys, jie bus baudžiami kruvinais karais, užkrečiamomis mirtinomis ligomis ir kitais kentėjimais: potvyniais, sausromis, alkiu - tam kad tuos paleistuvius per duonos stoką atvesti į moralės kelią.
O jeigu ir tai nesulaikys žmonijos nuo paleistuvavimo - mirs ištisos šeimos, sumažės ištisos šalys. Pasakyk klebonui, kad kukliu, bet ugningu būdu neapleistų drausti žmones dėl to. Tegul įspėja šeimas, kad santūriai elgtųsi tarp savo vaikų ir sergėtų jų poelgius namie ir už namų, kad nevestų netinkamų žmonių į namus.
Pasižiūrėkime į mūsų paskutinių laikų situaciją ( kaip sako Jėzus Šv. Faustinai - "gyvename paskutiniais laikais"), kai blogis vis labiau užkariauja pasaulį: Europa ir kitos šalys legalizuoja homoseksualų santuokas, kuriami įstatymai kad prievarta mokyti vaikus lytinių santykių temomis, nekalbant apie meilę ir moralę. Pagalvokime, kai bus sprendžiama dėl šių įstatymų kūrėjų ir jų vykdytojų nuosprendžio dėl pragaro: ar užteks jų nežinojimo kad nebūtų pasmerkti? Todėl visomis jėgomis gelbėkime šiuos ir kitus savo brolius bei seseris nuo šio baisaus kelio, ir ypač saugokime vaikus. <...>.
Ar nereikėtų pagaliau suklusti žmonijai?Kokia jūsų nuomonė apie šį tekstą?