Viską ka paminėjote dera,prisiminti ir melstis.Išm 3, 1–9
Kodėl meldžiamės už mirusius žmones? Todėl kad tai daryti mus ragina Šventasis Raštas. Senajame Testamente skaitome apie Judą Makabėjų, kuris, surinkęs iš savo kareivių du tūkstančius sidabrinių drachmų, nusiuntė jas į Jeruzalę kaip atnašą už nuodėmę. Šią atnašą jis aukojo už žuvusius savo kareivius, po kurių tunikomis laidojimo dieną buvo rasti „šventieji Jamnijos stabų atminai“. Juos žydams Įstatymas draudė nešioti. Judas Makabėjus tikėjo, kad maldos išlaisvins jo kareivius iš nuodėmės ir atvers jiems kelią į dangų (plg. 2 Mak 12, 38–45).Taigi šiandien labai puiki proga pasimelsti už išėjusius anksčiau mūsų. Maldoje prisiminkite savo draugus, giminaičius, mylimuosius, taip pat ir tuos, kuriuos jums buvo tikrai sunku mylėti. Mes nežinome, kas yra teisus (plg. Išm 3, 1), kas eina tiesiai į dangų, kas į skaistyklą ir kiek ilgai ten turi būti. Tačiau tikrai žinome, kad jie paliko šį pasaulį ir kad teisiųjų sielos yra ramybėje (plg. Išm 3, 3).