Gyvenimas sunkioje nuodėmėje pirmiausia pažeidžia asmens vienybę su Bažnyčia sakramentinėje plotmėje, neleisdamas naudotis kai kuriais sakramentais ir gauti iš jų kylančias malones. Čia ne Bažnyčia atmeta žmogų, bet žmogus vietoje sakramentinio gėrio ir pilnos vienybės su Bažnyčia pasirenka kitokius gėrius. Šie sakramentiniame Bažnyčios gyvenime pasirinkę nedalyvauti žmonės gali dalyvauti Bažnyčios gyvenime kitose srityse: melsdamiesi, darydami geruosius darbus, skelbdami tikėjimą, perduodami jį vaikams, liudydami teisingumą ir meilę. Taigi, yra didžiulės sritys, kur vieningai su Bažnyčia jie gali veikti ir pelnyti Dievo malonės.