ŠV. SESERS FAUSTINOS DIENORAŠTIS FRAGMENTAS
"Angelo nuvesta buvau pragaro gelmese. (...) numirčiau matydama tokias baisias kančias, jei manęs nepalaikytu Dievo visagalybe. Težino nusidejelis: kokiu pojučiu nusideda, tokiu bus kankinamas visą amžinybę. Rašau tai Dievui liepus, kad ne viena siela neatsikalbinetu, jog nera pragaro, arba tuo, kad ten niekas nebuvo ir nežino, kaip ten yra. (...) pastebejau: ten yra daugiausia sielu, kurios netikejo, kad pragaras yra. (...) negalejau atsigauti iš siaubo, kaip baisiai ten sielos kenčia..." (Dien., 741).
"Vieną akimirką atsiduriau ukanotoje vietoje, pilnoje ugnies, o joje visa daugybe kenčiančiu sielu. Tos sielos labai meldžiasi, tačiau neturi iš to jokios naudos, tik mes galime joms padeti. (...) didžiausia ju kančia yra Dievo ilgesys. Mačiau Dievo Motiną, lankančią sielas skaistykloje. Sielos Mariją vadina "Juru žvaigžde". Ji atneša joms atvesi" (Dien., 20).