Question

GJK. Zmona su manimi issiskyre civiliskai. Greitai susirado meiluzi, dabar yra isimylejusi ir laiminga.
Ji mane kviecia bendrauti visiems kartu, t.y. as, ji, musu vaikai ir jos meiluzis, o man bjauru vien nuo tokios minties.
1. Man skauda, kad ji mane isdave ir nesilaiko istikimybes priesaikos. Man skauda vien i ja ziurint, ka jau pasakysi jei dar matyciau ja besilaizancia su kitu vyru.
2. Toks jos gyvenimas, man yra nuodeme, ir ten dalyvavimas man butu kaip pritarimas jos nuodemems.
Kai kurie uolus bendruomenes katalikai, mane bado pirstais ir kaltina, kaip as galiu taip elgtis. Pagal juos, turiu bendrauti, turiu atleisti ir dziaugtis zmonos laime, o as tenoriu visiskai ja isbraukti is savo gyvenimo ir maziau kenteti.
Myliu savo vaikus, jais rupinuosi, dabar juos vadinu vienintele mano likusia seima.
Ar tokioje situacijoje galiu visiskai nebendrauti su zmona, nes man taip lengviau? ar privalau nutaisyti iskreipta sypsena, uzsimerkti pries svetimavima ir bendrauti, nes taip daro gailestingi ir nieko nesmerkiantys krikscionys?
Kaip man atleisti, bet toliau nebendrauti?

Comments

Jei buvote susituokę bažnytine santuoka,tai jūs vis dar esate vyras ir žmona.Bet jei ji turi kitą nebendraukite,nebet tais klausimais kas liečia vaikų auklėjimą.Nežeminkite savęs bendraudamas  su ja ir jos sugyventiniu.Melskitės, ir linkiu maldoje, jums atrasti paguodą ir ramybę.Bažnytinė teisė  Kan. 1152 § 1. Nors ir labai patariama, kad kiekvienas sutuoktinis, vadovaudamasis  krikščioniška  meile  ir  rūpindamasis šeimos   gerove,   neatsisakytų   dovanoti   svetimavusiai   šaliai  ir  nenutrauktų  santuokinio  gyvenimo,  tačiau,  jei  jis įsakmiai   ar   tyliai   nedovanojo   kaltės,   turi   teisę nutraukti  santuokinį  bendravimą,  nebent  būtų  pritaręs svetimavimui   arba   davęs   jam   pagrindą,   arba   pats   svetimavęs. §   2.   Tyliai   dovanojama,   jei   nekaltasis   sutuoktinis,   sužinojęs  apie  svetimavimą,  savanoriškai  palaikė  su  antruoju sutuoktiniu santuokinius jausmus. Numanomas dovanojamas  yra  tada,  jei  jis  šešis  mėnesius  palaikė santuokinį   gyvenimą   nesikreipdamas   į   bažnytinę   ar   civilinę valdžią.Kan. 1154  Sutuoktiniams  atsiskyrus,  visuomet  būtina  pasirūpinti tinkamu vaikų išlaikymu ir auklėjimu.

---

Atleisti neprivalote. Mano duomenimis, pagal Bažnyčios teisę, ta moteris, kuri išdavė savo vyrą, yra amžinoje nuodėmėje. Tie tariami "uolus bendruomenes katalikai" neturi Jums vadovauti ir kištis į asmeninius reikalus. Manau, jie neturi elementarių Katalikų Bažnyčios mokymo žinių.
Šiek tiek iš praktinės psichologijos: manau, kad šiuo atveju, Jūsų žmona žaidžia nedorus žaidimus.

---

1 Kor 5,9 Jums rašiau savo laiške, kad nebendrautumėte su ištvirkėliais.
1 Kor 5,10 Suprantama, ne su visais šio pasaulio ištvirkėliais, gobšais, plėšikais ar stabmeldžiais, nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio.
1 Kor 5,11 Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu net nevalgykite kartu.
1 Kor 5,12 Kam man teisti svetimus? Argi ir jūs ne savuosius teisiate?
1 Kor 5,13 Tuos, kurie ne mūsiškiai, Dievas teis. Todėl „pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo“.

Answer 1

Neturite jokios pareigos su žmona bendrauti, o vaikams, kiek suprantu, pareigas jau gražiai atliekate. Elkitės, kaip moko išmintis ir meilė.