Question

Pirmas laiškas Timotiejui"Vyskupas... jei kas siekia vyskupauti,...vyskupas turi būti nepeiktinas: tik kartą vedęs..."kodėl nesilaikoma tokių Pauliaus siūlimų, kartą vesti ?

Comments

Celibatas popiežiaus kompetencija.

---

išlyga „tik kartą vedęs“ ne tas pat, kaip prievolė „kartą vedęs“

---

Paulius laiškus rašė pirmosios krikščionių bažnyčios nariams.Jos nereikėtų painioti,su savais keliais nuvingiavusia,Romos katalikų bažnyčia.Orginale rašoma,kad privalo būti "vyras vienos žmonos".Tais laikais mokyti ir aukštas pareigas visuomenėje užimti galėjo tik tokie "vienos žmonos vyrai",kurių šeima ir vaikai buvo jų reputacija.Kartu tai buvo ir religinio pagrindo požiūris,kaip antai iš to paties 1Tim3 5 Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose,kaipgi jis vadovaus Dievo Bažnyčiai?!Taip pat nereikia pamiršti katalikybės formavimosi istorijos,kuomet pirmoji krikščionių bažnyčia 1054m. skilo į Vakarų krikščionių(Romos katalikų) ir Rytų krikščionių(stačiatikių).Sekantis Vakarų bažnyčios skilimas(Reformacija) vyko XVI-XVII amžiais.1022 m. popiežius Benediktas VIII,uždraudė dvasininkams tuoktis.1138 m.Laterano II susirinkimas nusprendė visus priimančius kunigystės sakramentą įpareigoti celibatui.Dar kartą tai patvirtino Tridento susirinkimas 1545 m.,o 1984 celibą įtraukė,net į Kanonų teisės kodeksą (kan.132).Celibato nereikėtų painioti su skaistumu,nes celibatas tiesiogiai nurodo pasiryžimą nevesti.Taigi,atsakymas būtų paprastas - RKB savo viduje interpretuoja Bibliją,priima nuostatas ir kanonus,kurie ne visuomet atitinka ano meto mokymą ir reikalavimus.

---

Dar šiek tiek celibato istorijos."Katalikų bažnyčioje celibato pažadą duoda šventinamieji į diakonus (išskyrus pasauliečius diakonus), o kunigystės šventimų metu šis pažadas dar kartą pakartojamas. Vienuoliai, darydami laikinuosius ar amžinuosius įžadus, duoda ne celibato, bet skaistybės įžadą. Katalikų dvasininkas taip pat privalo laikytis ir skaistybės, apie kurią kalba šeštasis Dievo įsakymas - nepaleistuvauk (žr. dekalogas). Skaistybė - ne elgesys ar pasirinkimas, o dorybė, t. y., ne tik seksualinio gyvenimo atsisakymas, bet ir nuolatinės pastangos vengti netyrų minčių ir pagundų. Tuo tarpu celibatas labiau susijęs su pašaukimo klausimu: tai ne tiek seksualinio gyvenimo išsižadėjimas, kiek atsisakymas kurti šeimą ne tik seksualine (t. y., vyro ir moters santykių), bet ir socialine bei ekonomine prasme. Šiais laikais pasitaiko diskusijų apie celibato panaikinimą, nors tradicija įsigalėjusi taip stipriai, kad bent artimiausiu metu tas sunkiai įtikima. Ši tradicija pagrįsta ir ekonominėmis priežastimis - t. y., kunigas neturi tiesioginių įpėdinių ir paveldėtojų - ir psichosocialinėmis - t. y., manoma, kad neturėdamas savo šeimos ir neprivalėdamas ja rūpintis, kunigas lengviau sugeba visa širdimi atsiduoti savo parapijiečiams. Tačiau net ir lotynų apeigų Bažnyčioje neretai galima rasti sielovados darbą dirbančių vedusių kunigų (pvz., dvasininkai konvertitai iš kitų konfesijų)."

Answer 1

Esame ne apaštalų laikų Bažnyčia. Katalikų kunigai priima celibato priesaiką - laisvą ir sąmoningą apsisprendimą nevesti.