1251 metais anglų karmelitui šv. Simonui Stockui apsireiškė Marija su būriu šventųjų ir perdavė rudos gelumbės škaplierių kaip ypatingos malonės ženklą bei pažadėjo, kad kas mirs jį dėvėdamas, bus apsaugotas nuo pragaro liepsnų. Nuo to laiko šią „Marijos riterio uniformą“ karmelitai išplatino tikinčiųjų tarpe. Įprasta šį škaplierių gauti pirmosios šv. Komunijos dieną kaip pasiaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai ženklą (taip škaplierių pavadino popiežius Pijus XII).
Fatimoje Dievo Motina nurodė pamaldumą Jos Nekaltajai Širdžiai ir rožančių kaip paskutinį išsigelbėjimą nuodėmėse žūstančiam šiuolaikiniam pasauliui. Fatimos regėtojai ses. Liucijai Dievo Motina pasakė norinti, kad visi nešiotų škaplierių, kuris neatskiriamas nuo rožančiaus. Ne veltui paskutinį kartą (1917 m. spalio 13 d.) Švč. Mergelė Fatimoje pasirodė kaip Karmelio Dievo Motina.
1322 metais popiežiui Jonui XXII apsireiškusi Marija pažadėjo ateiti pas škaplierių dėvėjusius mirusius pirmąjį šeštadienį po mirties ir išvaduoti iš skaistyklos kančių. Šią „Šeštadienio privilegiją“ (Privilegium sabbatinum) vėliau patvirtino dar devyni popiežiai. Tiesa, privilegiją gauna tik tapę škaplieriaus brolijos nariais, t. y. gavę škaplierių iš kunigo tam tikromis apeigomis ir pasižadėję: dėvėti jį nuolat, dieną ir naktį; ypatingai saugoti skaistumą savo luomo sąlygose; kasdien kalbėti Švč. M. Marijos mažąsias valandas (Officium parvum) arba bent vieną rožančiaus dalį. Taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo mėsiškų valgių šeštadieniais. Karmelio škaplierius – viena svarbiausių sakramentalijų, jau pačiu savo buvimu primenantis Marijos globą ir saugantis nuo daugelio nuodėmių.
Jei pirmosios komunijos metu, nebuvote įtraukta į škaplieriaus broliją ,turite prašyti kunigo kad specialiomis maldomis palaimintų škaplierių Ir įtrauktų į broliją.
