Question

Garbė Jėzui Kristui.

Norėčiau Jūsų, kaip dvasininko, patarimo, kaip krikščioniškai bendrauti ir reaguoti vienoje situacijoje. Turiu pagyvenusį giminaitį, kuris yra itin ūmus, nekantrus, konfliktiškas, kupinas nuoskaudų ir visokių įtarinėjimų, sugeba ,,iš musės padaryti dramblį''.Dažnai be pagrindo kritikuoja, smerkia kitus žmones - kaimynus, pažįstamus, kunigus, įvairių sričių darbuotojus, su kuriais susiduria. Dėl begalinio nekantrumo nuolat skundžiasi, piktinasi viskuo. Kai bendraujame, man kaskart tenka išgirsti visą laviną nusiskundimų, kaip kaimynė ne ten medį pasodino, meistras remontą daro per lėtai ir iš viso ne taip, blogai dirba ir kasininkės, ir vaistininkės, kunigai politikuoja, politikai - iš viso siaubas... ir t.t. Į akis kitiems kritiką sakyti bijo, padlaižiauja, meluoja, o ir man pataria ,,neišsiplepėti'', t.y., nesakyti, ką š tikrųjų manau tam tikroje situacijoje, bet visada pritarti ,,dėl akių''. Kai bandau situaciją švelninti, įkvėpti šiam žmogui daugiau optimizmo, tolerancijos,mano argumentų neklauso. Pastebiu, kad po tokių pokalbių ilgai jaučiuosi išmušta iš vėžių, tarsi irgi dalinai kalta, kad nepakankamai gyniau tuos apkalbamus žmones,be to, tampu irzlesnė, imu į viską žiūrėti įtariau, niūriau nei man įprasta. Kaip turėčiau elgtis bendraudama su šiuo žmogumi (nebendrauti neišeina): esu bandžiusi ir ,,atvedinėti į protą'' - nepavyko, ir ignoruoti, laikytis neutraliai - irgi nepavyko, galop susierzinimas apėmė ir mane. Bandžiau aiškinti apie Dievą, Jo gerumą, skatinau pasimelsti, patikėti Jam nemalonias situacijas ir žmones - irgi nepadėjo. Bandžiau barti, aiškinti apie daromas nuodėmes ir pavojų šio žmogaus sielai - bet manęs neklausė. Buvau užpirkusi Šv. Mišių prašydama šiam žmogui Dievo palaimos, globos, išminties... Ką dar galėčiau padaryti??? Be to, baiminuosi, kad bendraudama su šiuo žmogumi, nors ir nenoromis, bet nuolat nusidedu - nejučia atsiliepiu ir komentuoju išsakytas apkalbas, šmeižtus, kartais įsikarščiavusi susikeikiu ar ką pameluoju, kad ,,neužaštrinčiau'' ir taip įtempto pokalbio, paskui tuos pokalbius vis prisimenu ir tai mane erzina bei trikdo, atima ramybę... Ką man daryti?

Comments

Tik vieno nesuprantu. Kam eiti i tuos pokalbius.

---

Taigi viskas labai paprasta - pakeisk pokalbio temą apie gerus dalykus. Jei nepavyksta - ignoruok nusiskundimus ir ta tema iš viso nekalbėk. Atvirai pasakyk, kad tai jo gyvenimas ir jo problemos. Įsižeis ž jo problema. Negali nugyventi kito žmogaus gyvenimo ir neprivalai dėl jo stengtis, jei jis to nenori.

---

Palinkėsiu kantrybės ir melstis ,paveskite viską Dievui.

Apie kantrybės išmokimą ir kovą su troškimais

III knyga apie vidinę paguodą
XII skyrius apie kantrybės mokymąsi ir kovą su troškimais

1. Viešpatie Dieve, aš žinau, kad man reikia kantrybės, nes šiame gyvenime įvyksta daugybė sunkumų. Kad ir kiek turėčiau stengtis dėl ramybės, mano gyvenimas negali būti be kovos ir skausmo. Taip, sūnau. Vis dėlto noriu, kad nesiektumėte ramybės nesant pagundų ir nesusiduriant su sunkumais, bet atsiminkite, kad tik tada įgysite taiką, kai patirsite įvairius vargus ir patirsite daug sunkumų.

2. Jei sakote, kad negalite daug kentėti, kaip galite ištverti skaistyklos ugnį? Iš dviejų piktųjų reikia pasirinkti mažesnį blogį. Todėl, kad išvengtumėte amžinos bausmės ateityje, pabandykite rimtai nešti Dievui šių dienų blogį. Gal manote, kad žmonės pasaulyje kenčia mažiau ar visai ne? Tokių nerasite, net jei ieškote tarp laimingiausiųjų.

3. Bet dėl ​​to, galima sakyti, jie turi daug malonumo ir daro tai, ką nori, todėl savo rūpesčius svarsto labai mažai. Gerai, leiskite jiems turėti tai, ko jie nori, bet kaip manote, kiek tai užtruks? Štai tie, kurie turi viską gyvenime, jie išnyks kaip dūmai ir neliks net prisiminimų apie praeities džiaugsmus.
Tačiau net kol jie gyvena, jų džiaugsmai yra kupini kartėlio, nuobodulio ir nerimo. Nes tai, kas teikia jiems pasitenkinimą, dažnai baudžia kančią. Ir tik todėl, kad ieškodami ir vaikydamiesi malonumo, jie tai pasiekia ne be baimės ir kartėlio.

4. Kaip trumpai, kaip iliuziškai, kaip negražu! Bet jie, būdami girti ir apakę, to nemato, bet kaip beprasmiai žvėrys, skubantys į savo griuvėsius dėl praeinančio gyvenimo praeinančio džiaugsmo. Taigi, sūnau, nesilaikyk savo norų ir nusisuk nuo norų. Prašyk Viešpatį ir Jis tau duos tai, ko trokšta tavo širdis.

5. Nes jei norite, kad aš jus tikrai paguosčiau ir suteikčiau dar daugiau dosnumo, laimė bus atsisakyti viso to, ką teikia pasaulis, ir paneigti visus žemus pasitenkinimus; ir mainais gausite gilios laimės. Ir kuo labiau atitolsi nuo džiaugsmo, kurį gali suteikti kiti, tuo galingesnę laimę rasite manyje.
Iš pradžių teks kovoti ne be skausmo ir pastangų, kad juos pasiektum. Įsišakniję įpročiai trukdys tol, kol laimės geresni. Kūnas murmės, bet dvasios šiluma jį sutramdys. Senovės gyvatė jums grasins ir gundys, tačiau ji pabėgs prieš maldą, o pagaliau naudingu darbu ją visiškai nuversite.

Answer 1

Dėl savęs - labiausiai tiktų tą žmogų suvokti kaip tam tikrą aplinkybę,atsiejant nuo savęs: Jūs nesate nei kalta, nei atsakinga už kito poelgius ir būdą, o tiesiog jį patiriate tokį, koks yra, pakeldama jo kuriamus sunkumus. Jums tiesiog reikia stengtis išlaikyti išmintį, turėti kantrybės ir artimo meilės. Elgtis pagarbiai ir nežeminti dėl jo klaidų.

Dėl artimo - leisti jam kalbėti ką nori, bet lenkti konkretumo kryptimi. Jei prašys ko nors kitiems nesakyti, perspėti, kad jis pats gali jums nesakyti dalykų, kuriuos nori paslėpti (nebūtinai turite iš tiesų viską kitiems išpasakoti). Neleisti imtis kitos temos, kol neužbaigs ankstesnės, t.y. nepasakys, ką tuo klausimu žada padaryti jis ir ko konkrečiai nori iš Jūsų. Paprastai būna, kad žmogus nenori kalbėti apie konkrečius įsipareigojimus ir pamažu nutyla, jam tampa nepatogu tomis temomis kalbėti. Gal kiek situacija ir pagerės.