Katalikai tiki kad primant Kristaus kūną priimamas visas Kristus su kūnu ir krauju.
Mokslininkas Platina yra aprašęs popiežių gyvenimus. Jis pasakoja, kad popiežiaus Urbono VI laikais, 1263 metais, Bolsenos miestelyje netoli Romos įvyko toks nuostabus atsitikimas.
Tame miestelyje kunigas, aukodamas šv. Mišias, ėmęs abejoti, kad Švenčiausiame Sakramente yra gyvas Kristus su savo Kūnu ir Krauju. Kai Mišių metu jis aukodamas iškėlė savo paties konsekruotą Ostiją, įvyko didelis stebuklas. Iš aukštyn pakeltos švenčiausios Ostijos lyg lietus iš mažučio debesėlio smulkiais lašeliais ėmė varvėti Kraujas.
Tai pamatęs, kunigas labai nusigando. Matė tą stebuklą ir žmonės, kurie ten buvo.
Atsipeikėjęs, kunigas norėjo Krauju varvančią Ostiją nuleisti žemyn ir padėti ją ant korporalo (korporalas yra ketvirtainis drobės gabalas, panašus į skepetaitę. Mišių pradžioje kunigas ant jo padeda duoną ir vyną, o nuo Mišių vidurio (po konsekracijos) ant korporalo padeda Švenčiausiąjį Sakramentą). Bet visas minėtasis korporalas buvo kruvinas.
Kunigas verkdamas ėmė maldauti Išganytojo, kad jam atleistų abejojimo nuodėmę.
To stebuklo garsas pasiekė ir popiežių Urboną VI. Jis įsakė tam kunigui atvykti ir atnešti tą sukruvintąjį korporalą.
Kunigas atėjo pas popiežių, pas kurį buvo susirinkę kardinolai, papasakojo visą įvykį ir parodė jiems kruvinąjį korporalą. Popiežius ir kardinolai puolė ant kelių ir pagarbino Jėzaus Kristaus Kraują. Kristaus Kraujui pagarbinti popiežius įsakė Bolsenoje pastatyti labai gražią bažnyčią, ten didžioje pagarboje laikyti kruvinąjį korporalą ir kasmet tą dieną, kada įvyko minėtasis stebuklas, rengti iškilmingą procesiją ir joje nešti tą korporalą, sulaistytą Kristaus Krauju. Tai buvo pradžia vėliau įsteigtų Dievo Kūno procesijų, kurios dabar yra daromos visame pasaulyje.
