Švęsto vandens naudojimas įeinant ir išeinant iš bažnyčios.

Paklausė Tema: Visi kiti
Kai vėl LVK leis bažnyčiose naudoti švęstą vandienį norėtume prieš tai išsiaiškinti 2 klausimus.
1.    Kodėl reikia ir kokią reikšmę turi įeinant į bažnyčią pasišlakstyti švęstu vandieniu.
2.    Praktikoje iki šiolei būdavo, kad kai kurie žmonės ir išeidami iš bažnyčios taip pat pasišlakstydavo švęstu vandeniu. Klausimas: ar reikia išeinant iš bažnyčios pasišlakstyti švęstu vandeniu? Jei taip arba patartina, rekomenduojama tuomet kodėl? Tad kaip iš tikrųjų turi būti? Ir kokia šios apeigos prasmė, reikšmė ir naudingumas.
Komentavo
Švęstas vanduo yra sakramentalija.
 Žymus teologas Romano Guardini teigimu,  vanduo yra gyvenimo simbolis, o, Bažnyčios pašventintas vanduo yra dieviškojo gyvenimo arba malonės simbolis ir tarpininkas. Tai taip pat nurodo Šventojo Krikšto sakramentą, kai mes „ atgimėme iš vandens ir Šventosios Dvasios  . Dievas padarė vandenį savo malonės įrankiu  . Apsišlakstymas su šventu vandeniu - pvz., Įėjimas į bažnyčią - simbolizuoja dvasinį žmogaus apsivalymą, tokiu būdu prisimenant  savo krikštą“.

„ Krikščionis, įžengęs į Dievo namus, apipsišlaksto kaktą, krūttinę ir pečius, tai yra visą savo esybę, švariu ir valomu vandeniu, kad siela apsivalytų nuo dėmių. Ar tai nėra puikus įprotis? Čia kryžiaus ženkle čia susitinka malonė, nuodėmės apvalyta prigimtis ir tyrumo ištroškęs žmogus! "

Toks žvilgsnis į šventą vandenį suponuoja tikėjimą, tai yra, ne tik žmogišką, bet ir pasitikėjimą Dievo žodžiais bei pažadais, kad jie išsipildys, kad Dievas yra ir veikia šiandien.
Romos Katalikų Katekizmas apie sakramentalijas kalba taip.
Būdingi sakramentalijų bruožai

1668S-351Y-272Sakramentalijas įsteigė Bažnyčia kai kurioms bažnytinėms tarnyboms, kai kuriems žmogaus gyvenimo būviams, labai įvairioms krikščioniškoji gyvenimo aplinkybėms, taip pat žmogaus naudojamiems daiktams pašventinti. Pagal pastoracinius vyskupų nurodymus jos taip pat gali atsiliepti į ypatingas kurio nors regiono ar laikotarpio krikščionių reikmes, jų savitą kultūrą ir istoriją. Sakramentalija – tai malda, dažnai lydima tam tikro ženklo:
699
2157
rankos uždėjimo, kryžiaus ženklo, Krikštą primenančio pašlakstymo švęstu vandeniu.

2626
siejasi su bažnytiniu ir sakramentiniu gyvenimu, tuo labiau jam vadovauti paliekama įšventintajam tarnautojui (vyskupui, kunigui, diakonui).5

1670S-351Y-272
1128
Sakramentalijos neduoda Šventosios Dvasios malonės tokiu būdu kaip sakramentai, tačiau Bažnyčios malda jos parengia gauti malonę ir su ja bendradarbiauti.
2001
„Beveik kiekvieną gerai pasirengusių tikinčiųjų gyvenimo įvykį pašventina Dievo malonė, plaukianti iš Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo velykinio slėpinio, iš kurio kyla visa sakramentų ir sakramentalijų galia. Beveik kiekvienas garbingas naudojimasis medžiaginiais dalykais gali būti nukreiptas į žmogaus šventinimą ir Dievo garbinimą.“6
Įvairios sakramentalijų formos

1671S-351Y-272
1078
Sakramentalijos pirmiausia yra palaiminimai (asmenų, valgio, daiktų, vietų). Kiekvienas palaiminimas – tai Dievo pašlovinimas ir malda, kuria prašoma Jo dovanų. Dievas Tėvas laimina krikščionis Kristuje „visokeriopa dvasine palaima“ (Ef 1, 3). Todėl Bažnyčia laimina šaukdamasi Jėzaus vardo ir, kaip įprasta, darydama šventą Kristaus kryžiaus ženklą.

1672S-351Y-272Kai kurių palaiminimų veikimas tvarus: jais pašvenčiami asmenys Dievui, o daiktai bei vietos paskiriami vien liturginėms reikmėms. Iš teikiamų asmenims palaiminimų – o jų negalima tapatinti su sakramentiniu įšventinimu – minėtini:
923
vienuolyno abato ir abatės palaiminimas, mergelių ir našlių pašventimas, vienuolių įžadų apeigos ir kai kurioms bažnytinėms tarnystėms tinkamų asmenų
925
903
(lektorių, akolitų, katechetų ir t. t.) palaiminimai. Iš daiktams skiriamų palaiminimų kaip pavyzdį galima paminėti šventųjų aliejų, liturginių indų ir drabužių, varpų ir t. t. dedikavimą ar palaiminimą.

1673S-352Y-273Kai Bažnyčia viešai ir autoritetingai Jėzaus Kristaus vardu meldžia, kad asmuo ar daiktas būtų apsaugotas nuo piktojo
395
kėslų arba išvaduotas iš jo valdžios, tai vadiname egzorcizmu.
550
Jį atlikdavo Jėzus,7 ir Bažnyčia gavo iš Jo galią ir užduotį išvarinėti demonus.8 Paprasta forma egzorcizmas atliekamas per Krikšto apeigas.
1237
Iškilmingą egzorcizmą, vadinamą „didžiuoju“, gali atlikti tiktai kunigas, gavęs vyskupo leidimą. Čia reikia elgtis išmintingai ir griežtai laikytis Bažnyčios nustatytų taisyklių.9 Egzorcizmų tikslas – Jėzaus patikėta Bažnyčiai dvasinė galia išvaryti piktąsias dvasias arba išvaduoti iš jų įtakos. Visai kas kita yra ligos, ypač psichinės, kuriomis rūpintis turi medicinos mokslas. Tad prieš atliekant egzorcizmą svarbu įsitikinti, kad čia susidurta su piktojo buvimu, o ne su liga.
Santrauka

1677S-351Y-272Sakramentalijomis vadinami Bažnyčios įsteigti šventi ženklai, kurių tikslas yra parengti žmones gauti sakramentų vaisių ir pašventinti įvairias gyvenimo aplinkybes.

1678S-351Y-272Vienos iš svarbiausių sakramentalijų yra palaiminimai. Jais šlovinamas Dievas už Jo darbus ir dovanas, jais Bažnyčia užtaria žmones, kad jie galėtų naudotis Dievo dovanomis pagal Evangelijos dvasią.

1679S-353Be liturgijos, krikščionių gyvenimą gaivina įvairios liaudiškojo pamaldumo formos, turinčios gilias šaknis įvairiose kultūrose. Bažnyčia remia tas liaudiškojo pamaldumo formas, kurios, išreikšdamos evangelinę nuojautą bei žmogiškąją išmintį, praturtina krikščionių gyvenimą, sykiu rūpindamasi, kad jas nušviestų tikėjimo šviesa.

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė
Švęstas vanduo primena gautąjį krikštą. Todėl ir pašlakstome save įeinant ir išeinant iš bažnyčios. Beleika tik laukti kada LVK vėl sugrąžins šį švęsto vandens naudojimą.
Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...