"Prisiimti kito nuodėmes" iš tikrųjų reiškia ne pačiam tapti nusidėjėliu, bet prisiimti atsakomybę, kaip atsakomybę, žalos atlyginimą ar bausmę už kito kaltes. Šia prasme ir Išganytojas prisiėmė visų žmonių nuodėmes. Toks sprendimas būtų giliai krikščioniškas ir labai šventas. Kadangi tokiu būdu tarsi prisiimamas kryžius, jo nešimą galima aukoti Dievui pasirinkta intencija, kad ir prašant tam žmogui atsivertimo. Malda, atgaila, prašant atsivertimo ir prisiimta atsakomybė yra du atskiri dalykai, todėl nebūtinai turi būti kartu, galima pasirinkti tik vieną iš jų. kito kalčių prisiėmimas nebūtinai garantuoja nusidėjėlio atsivertimą. Melstis už žmonių atsivertimą yra labai kilnus ir Bažnyčios laiminamas darbas.