Žiūrėkit. Tai kas jums vyksta tai yra normalu - jūs esate teisingame kelyje. Kaip į tai reaguoti? Sociopatiškai. Jums turi būti giliai vienodai ką jūs jaučiate dėl to. Jeigu Jūs tikite, o Jūs tikite į D---ą, tai suprantante, kad JIS yra VISAGALIS ir mato Jus visą kiaurai, Jūsų norus, troškimus, Jūsų Tikėjimą JIS MATO. Jeigu kokią raidę neparašėte ar žodžio neištarėte ar veiksmą netikusį padarėte, Jūs visvien tikite, Jūs linkstate prie JO Jūs mąstote apie JĮ, Jūsų prisiminimai neturi jokios galios Jums. Jie gali lįsti Jums į galvą kiek reikės, bet tai yra bergždžia, nes Jūs tikite. Suprantate? Mažai kam šioj žemėj duota tikėti. O Jūs tikite. Žinokit giliai vienodai Jūsų kas padaryta, nes išpažinta, o kas bus padaryta- bus taip pat išpažinta, nes Jūsų tikite. Jūs gyvenate tikėjimu, todėl mintys, visokios aistros ar netyrumai ar blogybės kurios aplanko, jos yra žemiau už Jus suprantate? Blogos mintys, žodžiai, veiksmai tai visada bus kasdienybėje - juos nuplausim malda ir sakramentais. Už tai mūsų kunigams žemai lenkiuosi ir sakau Ačiū.