Yra Šventoji Elena,tai vardo trumpinys.
Šventoji Elena
01
08 /
2021
Šventoji Elena gyveno III–IV amžių sandūroje. Ji – imperatoriaus Konstantino Didžiojo motina. Šis imperatorius 313 m. paskelbė Milano ediktą ir Romos imperijoje po žiaurių persekiojimų laikotarpio pagaliau buvo leista laisvai išpažinti krikščionybę.
Pasak istorikų, Elena gimė Romos imperijai priklausiusioje Bitinijos provincijoje (dabar Turkijos šiaurės vakarai), Drepanono mieste, kurį vėliau sūnus jos garbei pervadino Helenopoliu. Nebuvo kilminga, pasak šv. Ambraziejaus, tarnavo užeigoje. Pasak kitų šaltinių, jos tėvai buvo smuklininkai.
Manoma, kad su būsimu imperatoriumi Konstancijumi I Chloru, tuomet karininku, ji susipažino jam lankantis Mažojoje Azijoje. Vienuose šaltiniuose ji minima kaip Konstancijaus sutuoktinė, kituose – kaip sugyventinė. Apie 272 m. Elena pagimdė sūnų Konstantiną. Tačiau Konstancijus dėl politinės karjeros savo sūnaus motiną paliko ir vedė imperatoriaus dukrą. Netrukus tapo imperatoriumi. Elena nebeištekėjo, gyveno mažai kam žinoma.
Po tėvo mirties, įveikęs varžovus, Konstantinas tapo vienvaldžiu Romos imperatoriumi. Jam iškilus, 306 m. Elena grįžo į viešą gyvenimą. Nuo 312 m. daugiausia gyveno Romoje, tapo krikščione ir aktyviai apaštalavo. Pasižymėjo dosnumu vargšams, dalino išmaldą alkstantiems, rūpinosi kalinių išlaisvinimu, tremtinių sugrįžimu. Jos prašymu sūnus Konstantinas išleido įstatymus, garantuojančius valstybės rūpinimąsi našlėmis, našlaičiais, pamestinukais, belaisviais ir kaliniais. Gavusi Krikštą ir tapusi krikščione, ji krikščionybės pusėn patraukė ir savo sūnų, kuris vėliau galutinai įteisino krikščionių tikėjimą Romos imperijoje.
Apie 326–328, jau senatvėje, būdama apie 80 metų, Elena išsiruošė piligriminėn kelionėn į Šventąją Žemę. Ten ji fundavo kelių bažnyčių statybą, viena jų – Kristaus Gimimo bazilika. O daugiausia apie Eleną žinome kaip apie Viešpaties kančios relikvijų – Tikrojo Kryžiaus – suradėją. Tradiciškai tvirtinama, kad Palestinoje ji atliko kasinėjimus, kurių metu atrado Kristaus kapavietę ir Šventąjį Kryžių, ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus. Nuo to laiko piligriminių kelionių į Šventąją Žemę padaugėjo, o Kryžiaus relikvijos pasiekė ne vieną Europos miestą. Šv. Elenos rūpesčiu Kryžiaus atradimo vietoje iškilo Kristaus Kapo bazilika.
Elena mirė apie 330 metus, būdama šalia sūnaus. Konstantinas jos rezidencijos vietoje nurodė pastatyti Šventojo Jeruzalės Kryžiaus baziliką.
Šventoji Elena gerbiama ir Katalikų, ir Ortodoksų Bažnyčiose (Ortodoksų Bažnyčioje – kartu su sūnumi). Katalikų kalendoriuje ji minima rugpjūčio 18 d. O rugsėjo 14 d., šv. Elenos dėka, švenčiame Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventę.
Ikonografijoje Elena dažniausiai vaizduojama imperatorės drabužiais, laikanti rankoje kryžių, vinis arba bažnyčios maketą. Ji yra archeologų ir senovės tyrinėtojų globėja, o taip pat naujakrikštų, imperatorienių, dažytojų, vinių gamintojų, išsiskyrusiųjų ir sunkiai santuokoje besutariančių asmenų globėja.
